Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: liūtis, siūti, bìnda, žengiu, sėsti, gláudoti, tapatybė.

Antraštė:

liūtis

Straipsnelis:

Lē̆u- ‘lieti, tekėti’ ir t. t. kyla pirmiausia iš lie. formų, tokių kaip liū́tis, liūtìs ‘Platzregen, Wolken bruch’, liū́tingas, liūtìngas ‘regnerisch’, paliū́tis, -tė ‘langdauerndes Regenwetter, Platzregen’, liuliuoti ‘dahinfluten’ (Fraenkel LEW; liuliúoti kaip ‘pamėgdžiojimąjį’ po liū̃nas ‘Pfütze’); lou- – arm. loganam ‘maudyk mane’, gr. λούω, λόω ‘prausk’ ir t. t., lo. lanō ‘prausk (mane)’, galų lautro ‘balneo’, s. air. lóathar, lóthar ‘kanalas’ ir t. t., air. ló-chasair ‘lietus’ ir t. t., het. laḫḫuzzi ‘išpila’ ir t. t. (Walde-Pokorny II 441, Pokorny IEW 692).

Šaltinis:

Merlingen 1978, 63

Antraštė:

liūtis

Straipsnelis:

Bendrasl. ir prasl. būdvardis *l’utъ neturi patikimos etimologija. Dėl sl. *l’utъ gretinimo (Stokes W., Urkeltischer Sprach., hgb. von Bezzenberger (= Fick⁴ 2), 1894, 257) su kimrų llid ‘pyktis’ dabar jau abejojama [42]; *l’utъ etimologijų apžvalgą žr.: Berneker 760; Фасмер II 577). Nuomonė, kad lie. lutis ‘audra’ [ -u-! A. G.] liūtas, la. ļoti ‘labai’ yra giminiški sl. šaknies l’ut- žodžiams (taip manyta anksčiau) dabar rodos esanti abejotina, nes lie. žodžiai yra skoliniai iš rytų sl. kalbų, plg. ukr. лють ‘stiprus šaltis’, r. лютый звер и лютѣ [43–49]. Galime spėti, kad sl. *l’utъ ‘žiaurus, piktas’ per tarpinę semantinę grandį ‘tvirtas’ (arba ‘greitas’) siejasi su ide. lizdu *leu- ‘atpjauti, atskirti’.

Šaltinis:

Петлева 1979 (1981), 42–50

Antraštė:

liū́tis

Reikšmė:

ilgas ir gausus lietus, lietingas laikas

Straipsnelis:

Lie. liū́tis / liūtìs ‘ilgas ir gausus lietus, lietingas laikas’, pa-liū́tis, pa-liū́tė ‘ilgas lietus, lietingas laikas’ turi reikšmės skirtumą nuo br. люты, ukr. лютий, r. лютый, kurie vartojami kalbant apie didelį šaltį, sniegą. Todėl sunku pripažinti skolinimą, kaip ir dėl priegaidės bei priešdėlinių formų pa-liū́tis, paliū́tė egzistavimo.

Šaltinis:

Karaliūnas 1991 (1992), 35-42

Antraštė:

liūtìs

Reikšmė:

ilgas ir gausus lietus, lietingas laikas

Straipsnelis:

žr. liūtis

Šaltinis:

Karaliūnas 1991 (1992), 35-42

Antraštė:

liū́tìs

Reikšmė:

a long, hard rain

Straipsnelis:

[Aptariami laringalų metatezės -Hi/u- > -i/uH- atvejai baltų ir slavų kalbose. Pvz.:] *lh₂/₃u-t- (plg. *leh₂/₃u- ‘pour’): lie. trm. liū́tis, liūtìs ‘a long, hard rain’, paliū́tis, paliū́tė ‘long rain, rainy period’. Karaliūnas (Baltistica 27, 1991, 36tt.) sieja šias formas su het. 3 a. vns. lahu-i ‘pour, flow, fill’. Minkštas l- atsirado dėl *leuk- > *liauk- (plg. lie. liaũkti ‘to stream’) įtakos.

Šaltinis:

Young 2006b, 233