Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
auti
.
Rezultatai
Antraštė:
aùti [turėtų būti aũti]
Straipsnelis:
Yra [53] atvejų, kai formoms part. perf. pass. su
-ūtus
rekonstruoti šaknį
ultimae laryngalis
galima tik visai hipotetiškai, pavyzdžiui, lo.
ex-ūtus
‘atimtas’,
ind-ūtus
‘apvilktas, angezogen’ (kilęs iš
*h₂eu̯-
, veikiau
*h₂eu̯H-
: praes.
*uō
ir atitinkamai
anouihimu
‘induiminō’, kilęs iš
* h₂éu̯-o/e-
atitinkamai
* h₂u-i̯o/e-
), kurio
-ūtus
gali būti kilęs iš
*-ou̯to-
(su antriniu pamatiniu laipsniu) [48 išnaša: taip teigia Sommer, Handbuch, 607 (su nuoroda į lie.
aùti
‘Schuhe anziehen’). […]].
Šaltinis:
García-Ramón 1993 (1994)
, 52t.
Antraštė:
aũti
Straipsnelis:
Arm. darinys
aganim
‘apsivelku, apsirengiu ką nors’ turi nosinį infiksą ir gretintinas visų pirma su lie.
aunù
(Meillet, Esquisse d’une grammaire comparée de l’Armenien classique, Wien, ²1936, 109). [Minimi ir kiti ide.
*eu-
‘apsivilkti (drabužį), užsidėti (puošmeną)’ šaknies žodžiai, tarp jų ir lie.
avė́ti
‘Fußbekleidung anziehen’, la.
àut
‘apsiauti’ ir kt.]
Šaltinis:
Solta 1960
, 237
Antraštė:
aũti
Straipsnelis:
žr.
autas
Šaltinis:
Eckert 1970c
, 179–182
Antraštė:
aũti
Straipsnelis:
[Remiamasi rytų slavų ir latvių folkloro paralelėmis.] Baltų kalbose šalia lie.
aũti
, la.
àut
yra priešdėlinių darinių s. la.
apaut
, lie.
apaũti
(plg. prasl. *
ob-uti
), la. folkl.
ataut
: lie.
išaũti
, la.
noaut
: lie.
nuauti
(plg. prasl. *
roz-uti
). Lie.
išaũti
atitinka prasl. *
jьz-uti
. Tai galima vertinti kaip baltų archajizmus, o slavų kalbos yra išsaugojusios priesaginius veiksmažodžius. La. nomen agentis
āvejin̡š
,
āvejin̡a
gali būti, kad yra kilę iš veiksmažodžio, plg. lie.
avė́ti
. [17 išnaša]
Šaltinis:
Eckert 2000
, 151
Antraštė:
aũti
Straipsnelis:
žr.
utė
Šaltinis:
Tremblay 2011
, 579–580
Antraštė:
áuti
Straipsnelis:
[Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *
˚eu
-, *
˚eHu
-, *
˚euH
-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio
i̯e
/
o
-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Aoristinė šaknis ryškiausiai pastebima pamatinio laipsnio bl.-sl. aoristo-bendraties kamienuose: lie.
aũti
,
aũna
,
ãvė
, la.
àut
,
àunu
/
àuju
,
ā̀vu
(
ē
) /
avu
(
ā
) ‘t. p.’; sl. *-
űti
, *-
űjǫ
AP a ‘t. p.’ (s. sl.
ob
-/
iz-uti
, -
ujǫ
, s.-kr.
òbuti
, č.
obouti
). Ide. aor. *
h₃eu-t
, ? prez. *
h₃(e)u-i̯e/o
- (LIV, 275; plg. Kloekhorst 2008, 919f.): arm.
aganim
‘apsirengti, užsidėti (drabužius)’, het.
unu-ᵐⁱ
‘(pa)puošti, (pa)gražinti’. Arm. aor.
agaw
suponuoja ide. šaknies aoristą. Dėl ide. prezento kamieno, paremto umbrų
anouihimu
(<
˚Vu̯-i̯e/o
-, žr. Garzía Castillero 2000, 262f.; dėl preterito – Klingenschmitt 1982, 175ff.). Bl.-sl. paradigma prez. *
au-i̯e/o
-, inf. *
au-tei
-, aor. *
au-(s-)t
pratęsiama sl. formose. Tik jų šaknies priegaidės skirtingos.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2011b
, 214
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas