Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: slesnas, dublus, graminti, draikus, glieti, dramyti, baldai, baubti, vilkti.

Antraštė:

slė̃snas

Straipsnelis:

slē̆s- ‘žemas, plokščias; drėgnas’ (Fraenkel LEW 830): lie. slẽsnas ‘flach’, slė̃snas ‘flach, niedrig gelegene Stelle lend, Schräg’ ir t. t., slesnùs (dial.) ‘tiefgelegen, tiefliegend’, la. slȩ̄sns ‘žemas [75], drėgnas’, slȩsns ‘plokščias’ (Fraenkel čia dar sieja lie. slė́sna (kojos) keltis’, dėl ko nesama akivaizdaus semantinio ryšio. Fraenkelis kaip -sn- sufikso vedinį prie lie. slė̃dnas ‘plokščias’ deda, kas taip pat būtų įmanoma.

Šaltinis:

Merlingen 1978, 75–76

Antraštė:

slẽsnas

Reikšmė:

nolaidiens, (viegli) ieslīps; pologij

Straipsnelis:

Estų hürn ‘(lahtine) karv; vaļīga spalva [kad dzīvnieks met spalvu]’ kilęs iš deverbialinio *šur(š)n- su priesaga -(š)na, kuris padarytas iš tiriamojo veiksmažodžio šaknies, plg. analogiškus lie. vedinius: ru(k)šnà ‘Griesgram, unfreundliche Person’ < rùkti ‘(ein-, zusammen)schrumpfen, runzelig werden’, vérkšna ‘weinerlicher Mensch, wer dauernd weint’ < ver̃kti ‘weinen’, vilgšnas ‘feucht’ < vìlgti ‘feucht, nass werden’ (žr. Fraenkel LEW II, 747, 1226, 1251). Šis darybos modelis yra senas (žr. Skardžius 1943), be to, ide. kalbose, tarp jų – ir lie. kalboje, galimì žodžiai ir su darybiniu elementu -s- (resp. -š-), ir be jo: lie. slẽ-s-nas : slẽ-nas ‘nolaidiens, (viegli) ieslīps; pologij’, talp-š-nùs : talp-nùs ‘ietilpīgs; vmestitel’nyj’, dab-š-nùs : dab-nùs ‘skaists; krasivyj’, la. sēr-s-ns ‘inej’ : bažn. sl. srě-nъ ‘t. p.’ (žr. Откупщиков 1967a, 244).

Šaltinis:

Vaba 1997, 141