Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: skelti, slesnas, inkstis, buksas, girsa, eiti, auti.

Rezultatai

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: žr. kalti
Šaltinis:: Мартынов 1968, 151–152

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: žr. kalti
Šaltinis:: Иванов 1981, 171–172

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: S. air. veiksmažodinis kamienas scoilt- ‘skelti, dalyti’, silpnasis veiksmažodis galbūt iš daiktavardžio. Praes. 3 sg. rel. scoltas ‘kas skelia’, ‘griauna (nešlovę)’, 3 plur. scoltait ZCPh VIII 224 § 37. Su juo siejami britų k. faktai: v. valų, valų holt ‘plyšys’, hollti, holli ‘skelti, skilti’ (dėl -llt- > -ll-, plg. I. Williams, Canu Aneirin, p. 98, BBCS I 229, T. Jones, Y. Bibyl Ynghymraec, p. 99). Kornų felža ‘skelti’. V. bret. faout, faut ‘plyšys’, feutiff ‘skelti’, bret. faout ‘plyšys’, faouta ‘skelti’. Airių žodžiai suponuoja pirminį *skolt-. Valų formas galėtume paaiškinti žodžio pradžios metateze: *sk- > *ks- [48]> *x- > *xu̯- (Pedersen I 77). Valų *xu̯o- iš pradžių davė *xo- (plg. areholl, vėliau ho-. Atvirkščiai kornų, bretonų kalbose *xu̯o- pakito į fo-. Bendras keltų salų gyventojų pagrindas tada būtų susijęs su ta pačia šaknimi kaip ir lie. skeliù, go. skalja ‘čerpė’, arm. čelk῾em ‘skeliu’ (taip pat žr. Pok. 924 *(s)kel-). Ši etimologija nesudaro sunkumų airių žodžiams. Bet britų kalbose žinome, kad žodžio pradžios sk- metatezė yra ginčytina (Jackson, Early Britain 534), nors kai kuriems žodžiams (žr. sceïd) ji, atrodo, pateikia vienintelį galimą paaiškinimą. Siūloma kornų felža, bret. faouta susieti su pamatiniu *spel-t- ‘skelti’, s. v. a. spaltan ir t. t.; britų kalbose sp- duoda f- (Foy, IF VI 319). Tačiau norint paaiškinti valų žodžio pradžios x-, reikia suponuoti *sp- metatezę keltų prokalbėje, kuri dar retesnė negu *sk-. Be to, pasirodo nelengva atskirti britų žodžius nuo airių ir, jei priimame *sko- > *xu̯o- valų kalbai, tai taip pat galima priimti kornų ir bret. kalboms *xu̯o- > fo- raidą, kuri gerai paaiškinama fonetiškai (plg. Vendryes, Le Langage (1950) 56 ir toliau).
Šaltinis:: Vendryes LEJA, s48–49

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: Meillet [MSL. 16 (1910/11) 244] gr. ὀρούω ‘sužadinti, ginti’ laikė kauzatyviniu dariniu ir lygino su s. i. srāvayati, drāvayati, atitinkamai su go. straujan ‘išskleisti’, kurio pamatinis veiksmažodis išlaikytas lotynų kalboje (lo. struo). Meillet ten pat pagrįstai nurodė ir tokius atvejus, kaip gr. κολούω šalia κόλος (plg. pastabą 36) arba armėnų c̣elum ‘aš skaldau’ šalia lie. skeliù, su klaustuku – ir gr. κωλύω ir σκολύπτω.
Šaltinis:: Solta 1974, 102–103

Antraštė:: skelti
Straipsnelis:: [Kalbama apie germanų modalinius veiksmažodžius] Aptariant sollen ir kt. germ. tos šaknies veiksmažodžių kilmę, šiandien bendrai atsisakyta Grimm'o, kurį parėmė Meringen (IF. 18, 1905/06, 229 t.), mėginimo kildinti iš *sqel- ‘žudyti’ (lie. skélti ‘spalten’ ir t. t.); iš jo praet.-praes. skal ‘aš nužudžiau’ > ‘aš turiu išpirkti’ > ‘aš privalau’.
Šaltinis:: Ramat 1971, 197

Antraštė:: skelti
Straipsnelis:: Ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką ‘skelti’, dažnai giminiški žodžiams, reiškiantiems ‘pjauti’, ‘plėšti’ ir t. t. Lie. skelti, skaldyti, la. šḱelt, skaldīt (plg. s. sl. skala ‘uola, akmuo’, r. ščel' ‘plyšys, įtrūkimas’) giminiški air. scoiltim, kimrų hollti < s. air. scoilt ‘plyšys, trūkis’; s. isl. skilja ‘perskirti’, gr. σκάλλω ‘sukelti, išjudinti, stir up’ ir t. t.
Šaltinis:: Buck 1949, 564

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: Alb. Shalës m. daugelio upių ir kaimų pavadinimas, kuris taip pat sutinkamas kaip Sháleza arba Monténégro. Jam priklauso alb. shalës ‘dirvos rūšis’ bei shalësinë ‘nederlinga žemė’ ir salcë e bardhë ‘balšvos žemės rūšis’. Iš tos pačios ide. šaknies *skel- ‘skelti’, kurios refleksus randame shalë bei toponimuose Shalë. Tokiu būdu šis žodis gali būti iš gr. σκάλλω ‘kasti, ravėti’, lie. skeliù, skélti grupės dėl reikšmės gretintinas su vok. Scholle ‘žemės grumstas’. Dėl reikšmės taip pat gretintinas su lo. caementum ‘smulkūs akmenys, akmenų tašymas’: caedo ‘apkarpyti, drožti, pjauti’.
Šaltinis:: Çabej 1966a, 9 (49)

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: Gr. σκάλλω ‘kasinėti, kirsti, ravėti’ [...] Σκάλλω yra praes. su -ye/o- bei nuliniu vokalizmu, kuris remtųsi *skl̥yō. Tada primenama lie. skeliù, ski̇̀lti; su nosine daryba skįlù; o su balsiu e skeliù, skélti ir t. t. Tas pats balsis germ. kalbose s. isl. skilja ‘atskirti’, go. skilja ‘mėsininkas’. Taip pat gretinama su het. škallāi- ‘smulkinti, skelti’. Ši žodžių šeima, kartu technine ir bendrine reikšme, plačiai vystėsi ide. kalbose skirtingomis formomis bei skirtingais vartosenos atvejais, plg. [1009] Pokorny 923 ir toliau. Pačioje gr. kalboje prisimenama σκαλμός, σκῶλος, σκόλοψ, σκύλλω; be s- žodžio pradžioje κολάπτω, κόλος, κελεός, κλάω.
Šaltinis:: Chantraine DEG, IV, 1009–1010

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: [Čia pateikiamos ne ištisinis senųjų germ.-bl. leksikos izoglosų sąrašas, todėl jis gali būti žymiai papildytas:] 38. Go. skulan, s. isl. skulu, s. ang. sculan, s. v. a. scolan ‘privalėti, turėti’; s. ang. scyld, s. v. a., s. isl. skuld ‘skola’, go. skula ‘skolininkas’ – s. lie. skelù, lie. skeliù, skélti ‘būti skolingam’, skylù, ski̇̀lti ‘paskęsti skolose, įlisti į skolas’, skolà ‘Schuld’, pr. skellānts ‘skolingas’, skallīsnan acc. ‘pereiga’, poskulīt (paskollet) ‘raginti, kviesti’; be s-: lie. kaltė̃, kãltė ‘pareiga’, káltas ‘skolingas’, ide. *(s)kel-.
Šaltinis:: Чемоданов 1961, 83

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: žr. skalbti
Šaltinis:: Duridanov 1969b, 63

Antraštė:: skélti
Reikšmė:: ‘šķel̂t’
Straipsnelis:: žr. skala
Šaltinis:: Endzelīns DI IV(2), 308

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Ide. *s fonema turi du variantus: skardųjį ir duslųjį, kurie pasiskirstę yra pagal papildomą distribuciją: *z pasitaiko tiktai prieš skardžiuosius priebalsius (*zbh, *zdh, *zgh, *zg'h, *zb, *zd, *zg, *zg'). Ide. *skel- > armėnų cʿelum ‘skaldyti, skelti’, cʿeł ‘gentis’ (plg. gr. σκάλλω ‘kasu, rausiu’, lie. skeliù, skélti ‘kirsti, skaldyti’).
Šaltinis:: Джаукян 1982, 66

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: [Lie. ir alb. žodžiai, liudijantys šių kalbų leksikos ryšius, ieškotini pirmykštės žemdirbystės, gyvulininkystės bei medžio apdirbimo terminijoje:] alb. çel ‘öffne, mache glänzend’, ‘stecke feuer an, entzünde’: lie. skeliù ‘schlage Feuer an’, Jokl N., IF 30, p. 194.
Šaltinis:: Jokl 1963, 150

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: [N. Joklis (IF 30, 192 ff.) nustatė, kad sk, prieš pirmykštį užpakalinės eilės balsį virsta h, o prieš priešakinės eilės balsį – ç (fonetiškai tsch, č):] i çalë ‘raišas, luošas’ < *skel-no, çel ‘atidarau, blizginu, darau, kad taptų aštrus, uždegu, pakuriu’: lie. skeliù ‘spalte’, skiliù ‘schlage an’. Anksčiau pateiktą aiškinimą dėl sk virsmo laikau teisingu, tačiau manau, kad senesnė ç forma buvusi sh (fonetiškai sch, š): šalia çel regime bendrabaltišką lytį mbërshél mëshel ‘užrakinu’. Greta i çalë ‘raišas, luošas’ fiksuojama daitavardis shalë ‘šlaunis, išskėstom kojom žingsnis’, kuris neteisingai suplaktas su shalë ‘balnas’ (skolinys iš lo. sella) [146]. Kitą, tačiau su ką tik paminėta leksema etimologiškai besisiejanti, slypinti upių ir vietų varduose shalë, atspindima alb. shalës m. ‘tam tikra dirva, žemė’, shalësinë ‘nederlinga žemė’ siejasi su lie. skeliù, skélti ‘spalte’, gr. σκάλλω ‘kasu, kapoju’, dėl reikšmės ypač su n. v. a. Scholle.
Šaltinis:: Çabej 1972, 146–147

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: S. air. scalp f. ‘plyšys’, dat. pl. scailpib ir scalpaibh. Germ. kalbos turi seriją skalp- tipo žodžių, kuriuos nurodė p. 1039 Falk-Torp, reiškiančių ‘ankštis’ arba ‘vaisiaus apvalkalas’, o s. isl. skalpr taip pat reiškai ir ‘kardo makštys’. Jie galėjo kilti iš šaknies *skel- ‘skelti, atrišti’. Antra vertus, lotynų kalba turi veiksmažodį scalpere ‘tašyti, raižyti’, pakeistą į sculpere dėl tokių vedinių kaip exculpere (Plaut. Cist. 541), insculpere ir t. t. įtakos. Vadinasi, čia yra ekspresyvūs techniniai terminai, kurių istoriją sunku nustatyti. Jie taip pat siejami su gr. σκόλοψ ‘mietas, kuolas’, σκάλλω ‘raviu’, lie. skeliù [S30] bei su armėnų c̣elum ‘skeliu’. Visi žodžiai kilo iš šaknies *sek- ‘pjauti, kirsti’. Air. scalp, be abejonės, yra pasiskolintas arba iš skandinavų, arba greičiau iš lotynų kalbos WP II 595, Pok. 926. Dar žr. scaíl-
Šaltinis:: Vendryes LEJA, S30–S31

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: Le. skałki (na oku), ukr. скáлка reikšmė ‘(akies) ragenos leukoma’ susiformavo iš ‘laužti, durti, kirsti, griauti’. Šie le. ir ukr. Žodžiai siejasi su bendrasl. skala (r. скалá ‘uola, akmeninis luistas; trm. tošis’, s.-kr. скȁла ‘uola, griežinėlis, skiedra’) giminiškais v. v. a. skala ‘lukštas, kiautas’, lie. skeliù, skélti, ski̇̀lti, skalà ‘skiedra, pagalys’, gr. σκάλλω ‘kasu, kertu’, armėnų c̣elum ‘skaldau’, het. iškallā(i)- ‘laužyti, griauti’, alb. hale ‘nuoskila, žvynelis’ (Фасмер III 631).
Šaltinis:: Петлева 1972 (1974), 84

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: Turėdami galvoje, kad reguliariai reikšmės ‘kirsti, plėsti, skaldyti’ – ‘uola’, galime kalbėti apie vieną lizdą ‘griauti, uola, akmuo’: sl. *skala (r., ukr. скала ‘akmuo’) giminiški lie. skeliù, skélti, ski̇̀lti, skįlú [-į-, -ú- A. G. !], gr. σκάλλω ‘kasu, kertu’, s. isl. skilja ‘skaldyti’, het. iškallā(i)- ‘laužyti, griauti’ < ide. *(s)kel- ‘durti, kirsti, smogti’ (Фасмер III 630).
Šaltinis:: Петлева 1979 (1981), 48

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: [Atrodo, kad žodžio pradžios ks- pokyčiai ide. kalbose (tam tikromis sąlygomis) neapsiriboja vien metateze. Pavieniai faktai byloja, kad ks- (:kes-) paprastėja ir virsta k- (galbūt, jau po to, kai ks- pakito į sk- ar šio proceso metu):] lie. skélti ‘skaldyti’, skalà ‘balana’ – lie. kálti, kélmas.
Šaltinis:: Мельничук 1966 (1968), 223

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: G. Šusteris-Ševcas (H. Schuster-Šewc. Fragen der etymologischen Forschung im Slawischen. – ZbS VIII, 6. Berlin, 1963, 862) siūlo labai patikimą bendrasl. žodžio хоluj, kurio reikšmės atskirose sl. kalbose gana įvairios (ž. luž. chółuj, chołoj, chółyj ‘arklas’, r. холýй ‘žvejybos pinučiai iš sienojų, tarnas, vergas’ [216], халýй ‘akmuo upėje (po vandeniu), sėlenos, nuokartos galvijams’, le. chołoj ‘stiebas, daržovių lapai’), o taip pat r. холодúна, хлуд ‘kartis, kuolas’, ukr. холib, хлib, r. хлеб (pirminė reikšmė ‘aptvertas basliais gyvulių gardas’) etimologiją – visus minėtus sl. žodžius laikyti giminiškais su lie. skélti ‘skaldyti’, kuõlas, het. iškallāi ‘nuplėšyti, suskaldyti’.
Šaltinis:: Мельничук 1966 (1968), 216–217

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: Kad galų gale kelnės laikomos į dvi ilgas (aštrias) dalis perskeltu resp. padalintu daiktu, tai su aptariama sl. šaknimi *chol- sietina ir iki šiol be etimologijos gyvavę (Berneker, Vasmer) r. холява ‘aulas’, холоша ‘viena kelnių pusė’ [869], le. cholewa ‘aulas, Stiefelschaft’, ž. sorb., a. sorb. cholowy ‘kelnės’¹ [¹ plg. lie. kelinės, kélnės, kélnios ‘ant juosmens ir kojų dėvimas drabužis’ ir kelys ‘šlaunies ir blauzdos kaulų susijungimo vieta iš priekio’ bei skélti ‘dalinti pusiau, plėšti’ pastaroji lytis Frenkelio žodyne – žr. p. 236 ir 800 – nepagrįstai atskirta nuo formų, netekusių s].
Šaltinis:: Schuster-Šewc 1963, 869–870

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: Het. iskalla(i)- ‘plyšys, prapjova, gili žaizda, randas, žymė (nuo smūgio rimbu), įtrūkimas, įskilimas, suplėšymas, plyšimas, skylė’, rašoma, is-kal-, 3 sg. pres. act. iskallai [423]. Jau Hrozný (Hrozný, Die Sprache der Hethiter, 1917, 17) [tiesa, Hrozný het. TÚGiskallesar (veikiausiai deverbatyvas) ‘pjaustymas, skaldymas (kokio nors daikto per visą jo ilgį)’ sieja su ide. *(s)kel- ‘skelti, skaldyti’ (IEW 923–7), o Benvenistė (BSL 33, 1932, 139 het. v. sieja su gr. σκάλλω ‘(kauptukais) purenti, kaupti (žemę)’, arm. c̣elum ‘skelti, skaldyti’, v. air. sceilim ‘gabalas, luitas; pjaustyti gabalais, luitais’, s. isl. skilja ‘atskirti’, lie. skélti ‘plėšti, dalyti pusiau; mušti, smogti’. Vėlesnėje literatūroje svarbus Frisko (Frisk, Indogermania 44, 1 [1938] = Kl. Schr. 35–62) nurodymas, kad čia skirtina ir het. GIŠkalmi- (žr. ten) ‘frie-log, pliauska, rąstas’. Be arm. lyties c̣elum (pastaroji suponuoja išskirtinai *sk̑-) dar ir arm. skalim ‘skelti, skaldyti, būti skaldomam’ čia priskiriama (pvz. žr. KZ 77: 222, 225 [1961]; ir kita literatūra pateikiama – A.G.). Het. iskalla-, kaip ir lie. skélti bei ski̇̀lti, galbūt remiasi *skel-H₂- ar *skl̥-H₂- (plg. Oettinger, MSS 34: 126–7 [1976]).
Šaltinis:: Puhvel HED II, 413

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: Tik ž. sorb. tarmėms pažįstamas chółuj, chołoj, chółyj, chój, chór ‘plūgas’, r. trm. холу́й bei холуйник ‘užtvaras žuvims, Fischzaun; rąstai, susigrūdę ipėjė’, холуй ‘upėjė iš po vandens kyšantis akmuo’, хо́луй ‘pievoje atslūgus potvyniui liekąs dumblas, malkos, šakos’, trm. халуй, халуян nuodingas grybas Agarieus foetens’, халуй ‘toks pašaras, kuriam ir dobilų primaišyta’, холу́й ‘tarnas, šeimynykštis, vergas (apskritai)’ iki šiol patikimos etimologijos neturi [861] (le. kalboje randame choloj, tik šios lyties reikšmė yra ‘stiebas, kotas, kelmas’). Panašių leksemų kitose sl. kalbose nėra. Jau Briukneris (A. Brückner, KZ, Bd. 51, 5. 221 t. t.) nurodo, kad prasl. *ch- dažnai < bl.-sl. *sk-, o tas *sk- šiandieninėse sl. kalbose kaitaliojasi su ch-, plg. ž. sorb. škropawy (šk < sk-) ‘grubus, nelygus’, slov. skrapa ‘pluta, šašas’ ir le. chropawy, -a, -e ir t. t. Į šitą kaitą, be sk- ir ch-, dar gali būti įtrauktas ir k- (plg. ž. sorb. skora ‘žievė’, le. skóra ‘oda’ ir le. kora ‘žievė’). Manytina, kad ir ch- sl. žodyje choluj < *sk-, tad ir aukščiau minėtas sl. lytis galima lyginti su ide. *(s)kel- ‘pjauti, skelti’, o tai giminiška su lie. skélti ‘plėšti, dalyti pusiau; mušti, smogti’, lie. skelandė ‘medžio nuoskila’, skalénda / skelénda ‘t.p.’, kuõlas ‘baslys, mietas’, kū̃lė, ‘tvoklė, medinis įrankis kalti, mušti’, pr. kalmus ‘lazda’, gr. σκόλοψ ‘aštrus kuolas, mietas’ σκαλις, - ιδος ‘kauptukas, kirtiklis’, alb. hal’ε pleiskanos, ašaka, skeveldra, varpos akuotai, eglė’, het. iškallāi ‘suplėšyti, sudraskyti, supjaustyti’, s. i. kalá ‘mažesnioji dalis’, v. v. ž. holm ‘skersinė sėja’ etc. (plg. Pokorny IEW, p. 559 ir 923; Fraenkel, LEW, p. 211 ir 800). [862]. Sl. šakniai chol- (< *skol-) galima rekonstruoti pirmykštę reikšmę ‘nupjautas, nuskeltas, atskeltas medžio gabalas, lazda, kuoka’ resp. ‘akmens gabalas, nuolauža, nuoskila’.
Šaltinis:: Schuster-Šewc 1963, 860–863

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: Ide. kamienas *skel- [220] remiasi ide. šaknimi *ks- (*ks > *sk- metatezė), plg. lie. *skélti, ski̇̀lti, skalà ‘šipulys, skiedra’, skylė̃, sklem̃ptu ‘aptašyti, nugludinti’, la. šķel̂t ‘skaldyti’, šķilt ‘skelti ugnį’, skals, skala ‘balana, šakalys’, r. скала́, щель (*< skel-), ukr. уще́лина ‘tarpeklis’ щiли́на ‘plyšys’ ска́лка ‘balana, šakalys’, s. isl. skilja, skila ‘skaldyti, dalinti’, go. skilja ‘mėsininkas’, v. air. scailt ‘plyšys, tarpas’, scailim ‘išsklaidau’, gr. σκάλλω (< *skl̥-i̯ō) ‘kasu, rausiu’, σκαλίς, -ίδος ‘šakės-kaplys’, σκαλεύω ‘kapstau, rausiu, gramdau’, σκαλμός ‘kuolas’, σκάλοψ ‘(rausiantis) kurmis’ σκόλοψ ‘kuolas’, lo. scalpō ‘dreskiu, grandau, išpjaunu, skaptuoju’, scalprum ‘pjaunantis instrumentas’, sculpō ‘išpjaunu, iškertu’.
Šaltinis:: Мельничук 1966 (1968), 220–221

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: Het. iskallā- ‘cut, split’ = ‘kirsti, dalintis’ < *skelH-o- plg. lie. skélti ‘to split’ = ‘dalinti, skelti’.
Šaltinis:: Kimball 1992, 88

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: Bendraide. žodis – arm. c̣elum, aor. c̣eli ‘skėliau, skaldžiau’ [Lit.: Hübschmann AG I 499; -Pokorny II 591; Meillet², Esquisse² 32, 112; Hofmann, Griech. Etym. W. 314 t; Adjarian Arm. Würzelwörterbuch VI 1056]. Šis žodis priklauso ide. šakniai *skel- ‘skelti, skaldyti’, kuri glūdi gr. σκάλλω ‘krapštausi, kapoju, skaldau, iškasu’, σκαλίς ‘kirvis’, alb. halë ‘žvynas, ašaka’, lo. silex ‘žvirgždukai’ (*scilec-, plg. Walde-Hofmann II 536), […], s. isl. skilja ‘skirti’, lie. skeliù, skélti ‘spalten’, skilù, ski̇̀lti ‘sich spalten’, s. bulg. skala ‘uola, akmuo’.
Šaltinis:: Solta 1960, 105

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: žr. skleisti
Šaltinis:: Seebold 1970, 430–431

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: [Aptariamos trijų ide. gomurinių priebalsių serijos senosiose Balkanų kalbose.] Trakų (glosa) σκάλμη ‘Schwert’, plg. lie. skélti.
Šaltinis:: Hajnal 2004, 141

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: [Aptariami bl. *skē̆l-/*skil- ‘skelti’ atstovai]. Lie. skélti, skìlti, la. šķel̂t ‘skelti’; prūsų vediniai scolwo (stolwo) ‘skiedra’, scalus ‘smakras’ leidžia rekonstruoti bl. *skel-/*skil- [plg. Mažiulis IV 158t.] < ide. *skel-/*skl̥- ‘skelti, pjauti’ [žr. 1. (s)kel- ‘schneiden’ Pokorny 923; (s)qel- ‘t. p.’ Hofmann 314t.; ide. *skel-/skōl-/skəl- ‘резать, расщеплять’ Levickij 185; (s)kel- ‘griezt’ Karulis II 347; 1.*skelh₁ ‘schneiden, spalten’ LIV 500]. Šaknis *skel-/*skl̥- ‘skelti, pjauti’ gali būti siejama su *kel-/*kol-/*kl̥- (lie. kálti, kùlti, la. kal̃t, prasl. *kolti, koljǫ ‘durti, kirsti’ ir kt.), kildinant jas iš bendros šaknies *(s)kel-/ *(s)kol-/*(s)kl̥- ‘smogti, kirsti, skelti’. Abiejų šaknų išsiskyrimas turbūt labai senas, susijęs su kategorine semantika (*kol- su o eilės vokalizmu galėjo turėti intensyvumo reikšmę, žr. Kaukienė 1991, 135–139). Veiksmažodinių atitikmenų yra įvairiose kalbose: s. v. a. skiljan ‘(at)skirti, atpažinti, suprasti, atleisti, nutraukti, nuspręsti’, s. isl. skilja ‘skelti, dalinti’, s. ang. scylian ‘skirti’ (Levickij 185), gr. σκάλλω ‘rausiu, kapoju’, arm. c̣elum ‘skeliu’, het. iškallāi ‘plėšyti, laužyti’, v. air. scáilim ‘paleidžiu’, kimrų chwalu ‘išbarstyti’. Labai daug vardažodinių vedinių, reiškiančių skėlimo, pjovimo rezultatą. Pvz., *skoli̯ā ‘kas nuskelta, atskilusi dalis, skeveldra’, ‘kriauklė’ (> ‘lėkštelė’): go. skalja , s. v. a. scala, s. isl. skel, s. ang. sciell, alb. halë ir kt.. Dar žr. skìltis.
Šaltinis:: Kaukienė 2006, 382–383

Antraštė:: skélti
Reikšmė:: szczepać, rąbać
Straipsnelis:: žr. skalda
Šaltinis:: Smoczyński 1998-1999 (2000), 171

Antraštė:: skélti
Reikšmė:: spalten; schlagen
Straipsnelis:: žr. šeiva
Šaltinis:: Gliwa 2008b, 41–60

Antraštė:: skélti
Straipsnelis:: žr. kalnas
Šaltinis:: Casaretto 2004, 371

Antraštė:: skélti
Reikšmė:: spalten
Straipsnelis:: žr. skiltis
Šaltinis:: Casaretto 2004, 529

Antraštė:: skélti
Reikšmė:: fendre
Straipsnelis:: [Aptariamas ide. CéLH-dʰh₁-e/o- tipas lotynų kalboje.] Šaknis *(s)kelh₂- ‘fendre le bois’ davė lie. skeliù, skélti ‘fendre’, kélmas ‘tronc’, arm. aor. c‘eli ‘j‘ai fendu’, prez. c‘elum (< *c‘el-num), plg. gr. σκάλλω ‘tailler’ < *(s)kl̥-n-h₂-é/ó- ‘fendre, tailler’. Pažymėtina, kad šaknis *(s)kelh₂- buvo specializuota darbui miške išreikšti.
Šaltinis:: Garnier 2010, 284