Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vaikpalaikis, káulas, akstìs, šonas.

Antraštė:

vai̇̃kpalaikis

Straipsnelis:

[Tokių žodžių, kaip vaikpalaikis ir kt.] antrasis komponentas paprastai traktuojamas kaip būdvardinis. Toks traktavimas remiasi tuo, kad dūrinio komponentai derinami pagal giminę ir skaičių (viso dūrinio giminė ir skaičius priklauso nuo pirmojo komponento gim. ir skaičiaus): žmonpalaikė ‘prasta žmona’, bãtpalaikiai ‘prasti batai’, arkliãpalaikis ‘kuinas’. Be to, pirmasis dūrinio komponentas gali turėti priesagą: berniõkpalaikis, bolélpalaikė, šuniõkpalaikis – tai irgi lyg ir rodytų, esą pirmasis komponentas – substantyvinės kilmės, o antrasis – adjektyvinės. Bet komponentą -palaikis galima suvokti ir kaip daiktavardinį. Tokio aiškinimo naudai galima nurodyti šiuos veiksnius: 1) Lygia greta gyvuoja labai artimos semantikos daiktavardis: pãlaikas, palaikà, palaikai̇̃. Tarmėse pažįstama ir forma su galūne -is (LKŽ IX 320–233) 2) Šio žodžio (būdvardžio) substantyvacijos faktas. Esama tokio tipo junginių: bobos palai̇̃kė (LKŽ I 958) greta bóbpalaikė, bobélpalaikė, bobãpalaikė. Panašiam komponento -palaikis suvokimui (minčiai, kad jis gali būti desubstantyvinės kilmės) buvo artimas P. Skardžius. Jis manė, kad daiktavardžiai, panašūs į vaikpalaikis, gali būti kilę iš priedėlinės grupės: vai̇̃kas palai̇̃kis kaip vai̇̃kas tinginỹs (P. Skardžius ŽD 410). Taigi komponentą -palaikis tokiu atveju reikėtų manyti esant desubstantyvinį. J. Otrębskis taip pat niekur nerašo, kad -palaikis būtų būdvardinės kilmės.

Šaltinis:

Степонавичене 1977, 138