Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kumė, liūtis, lìpti, vaikpalaikis, grūsti, úostas, šeiris, ikvienas, kadagys, skelti, slesnas, inkstis, buksas, girsa, eiti, auti.

Antraštė:

kùmė

Straipsnelis:

žr. kamanos

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 191–196

Antraštė:

kúmė

Straipsnelis:

žr. kumelys

Šaltinis:

Otrębski 1968, 257

Antraštė:

kúmė

Straipsnelis:

Sl. leksema *kъmetь (s. r. къметь ‘karys’, le. kmieć ‘pasiturintis valstietis’, s.-kr. кмȅт ‘senas gerbiamas valstietis, patyręs teisėjas, miesto burmistras’, slovn. kmièt ‘valstietis, kaimo gyventojas’ [ir kt. pvz.] laikoma skoliniu iš lo. comes, -itis ‘palydovas, dalyvis, (karaliaus) svita’ (taip – Jagić, Archiv für slavische Philologie, XVIII, 308; ir kt. autoriai) [247 … 248]. V. Wijkas (Slavia, IV, 209) Jagičiaus siūlymą atmeta ir *kъmetь skaido į šaknį *kъm- bei formantą *-etь; *kъm- yra gretinama su sl. *kъmenь ‘medis, kamienas, tauta’. *Kъm-etь ir *kъm-enь yra denominaliniai vediniai, kurių šaknies *kъm- pirmykštė reikšmė yra ‘šaknis, kamienas’. Galutine *kъmetь reikšme V. Wijkas laiko ‘kilmingas žmogus’. Toliau svarstoma apie *kъmetь giminiškumą su s. r. комонь ‘arklys’, lie. kumė ‘kumelšė, Stute’, pr. camet ‘arklys’ ir sl. lyties pirmykštė reikšmė būtų ‘raitelis’. Tačiau V. Wijkas priduria: „maža įrodymų, jog egzistavo prasl. *kъm-, *kъme/o- ‘arklys’ bei *kъm-, *kъme/-o ‘kelmas, giminė’“. Manome, kad bendrą šaknį *kъm-||*kom- ‘kas išsišakojęs, išaugęs, Abgespaltenes, Gewachsenes’ rekonstruoti galima [dėl tolimesnio pastarosios reikšmės kitimo į ‘(gyvulių) jauniklis, jaunuolis, berniukas, medžio kamienas’ plg. pirmąją šio darbo dalį apie *chol-]. Prie šalia *kъm- sl. kalbose egzistuojančio varianto *kъn- (le. kień ‘trinka, Sumpf’, knowie ‘sausi šiaudai’ [249], r. кнея ‘vienišas stovįs, laukų apsuptas miškas, tankūs krūmai’, slov. knajȃcək ‘gumbuotos malkos’) Brückneris (KZ, XLV, 314; Būga, Archivum Phililogicum, I, 49) priskiria dar lie. kūnas ‘Körper, Leib, Fleisch’, la. kūnis, -e ‘t. p.’. Fraenkelis (LEW, 310) dėl baltų kalbų ū tokį siejimą laiko abejotinu. Semantinių paralelių reikšmėms ‘kūnas, Stamm, Leib, Körper’ randame kitose kalbose [...], o fonetiniai dalykai būtų paaiškinami balsių kaitos išplėtimu ъ (ŭ) || ū. Reikėtų dar paaiškinti *ъ(u) : o santykį lytyse *kъmetь ir s. r. комонь, s. č. komoň, prasl. *konь ‘arklys’ bei lie. kùmė ‘kumelšė’ ir pr. camnet ‘arklys’; Fraenkelis (LEW, 309), O. N. Trubačiovas (1960a, 50) šio *ъ(u) : o santykio nepaaiškina. H. Junkeris (KZ, L, 249) gretina sl. ir lie. lytis ‘arklys, kumelė, Pferd, Stute’. Lie. kumẽlė H. Junkeris sieja su s. i. kumārá- ‘vaikas, sūnus, princas’ ir rekonstruoja ide. *kumē-lo. Šarpantiero (Le Monde Oriental, I, 17tt.) nuomone, kuris čia skiria dar gr. σκύμνος ‘jaunuolis, das Junge’, pirmine reikšme laikytina ‘kumeliukas, arklio jauniklis’ [250]. Mūsų nuomone, pamatine laikytina bendroji reikšmė ‘(žvėries, žmogaus) jauniklis’. Tada netenka svarbos J. Pokorno argumentai (KZ, LVI, 130) prieš kumẽlė, kumãrá- ir σκύμνος siejimą. J. Pokornas lie. kumė lygina su č. komoly ‘bukas, atšipęs, apkarpytas’, r. комолый ‘beragis’, č. kmen ‘amienas’, le. knować ‘apkapoti’ ir pirmykšte lie. lyties reikšme rekonstruoja ‘kastruotas arklys, verschnittenes Pferd’, plg. pr. camnet ‘arklys’ ir lie. kamienas ‘Stammesende eines Baumes’. Su minėtais ide. giminiškais žodžiais sieti r. комонь ir pr. camnet iki šiol trukdė fonetikos keblumai. Dabar įrodyta (A. Waldės, R. Trautmanno darbai), kad bl.-sl. *u (kaip redukuoto o atspindys) gali kai kada būti greta ide. o ar a, plg. bulg. кълка ‘klubas’, lie. kul̃nas ‘Ferse’, tačiau lo. calx ‘kulnas’ [251] Moszyńskis ir Trubačiovas *komonь toliau sieja su prasl. *komarъ||*komorь ‘uodas’, prasl. *čьmelь ‘kamanė’, kuris toliau giminiškas su s. i. camardh ‘bros grunniensis’, vok. Hummel, lie. kamãnė ‘Mooshummel’, la. kamane, pr. camus ‘t. p.’. Laikome, kad Moszyńskio ir Trubačiovo siūlomas mūsų aptariamos žodžių grupės siejimas su ide. vabzdžių pavadinimais yra įmanomas, plg. suomių itikka ‘vabzdys’ bei ‘mažas gyvulys (ypač avis, veršiukas, ožka)’ bei itu ‘daigas’, la. kukaînis 1. ‘vabzdys’, 2. ‘naminis gyvulys’. [27 išnaša: Galbūt čia skirtini lie. kukà ‘lazda’, kúoka taip pat ‘schwerfälligen Mensch, Tölpel, Stock, Klotz’, la. kuoks ‘lazda, medis, malkos’ (Fraenkel ten pat, 306)]

Šaltinis:

Schuster-Šewc 1964, 246–252

Antraštė:

kùmė

Reikšmė:

kobyła

Straipsnelis:

Kai kurie lietuvių žodžiai yra panašūs į deminutyvus, bet iš tikrųjų deminutyvinių formantų neturi. Lie. kùmė ʻkobyłaʼ ← kumẽlė ʻt. p.ʼ.

Šaltinis:

Smoczyński 1998-1999 (2000), 169