Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kamanos, artojis, cipresas, kakti, kenkti, dygulys, gargenti, jentaras, gudai, cikuoti, gluodena, bernelis, eketis, ketira, grodas, kapeliai, akylas, kakoras, kedaras, greibti, ėda, etviras, gintaras, gastauta, kana, dilgti, bėda, blyzguoti, brunetas, kilus, bagotas, gudkarklis, gaudinti, dvolikis, kardintis, keltuva, ankstas,, birgilas, dyroti, birgalas, ausinas, dvolektis, cip cip, beplaukis, draika, bile kas, dainius, kalnas, diemedis, gelioti, gija, dvylika, kimelis, grieti, bluzgana, apakti, duogti, bet, bulundas, artuvas, gulbinti, gretas, klausa, dveitas, dembti, junkyti, jungis, kedilis, avinė, juodulis, grūda, atbulas, kampti, kavalkas, glizdens, kadaginis, cirpdinti, kartas, girna, aruodas, kikilis, bluozgas, gurdinti, dralyti, mainyti, kluonas, gerokas, daiktas, drimbla, drovus, aukuras, seiti, keruoti, ginti, kartus, kasti, brekys, aniolas, gailis, kapa, eknos, kanduolas, kauburys.

Antraštė:

kãmanos

Straipsnelis:

Pr. camnet ‘arklys’ siejamas su lie. kãmanos, denominatyvu v. kamanóti. Be to, lietuvių kalboje yra faktų, leidžiančių galvoti apie *kamanė́t-as tipo formą. Prie jų priskiriama forma kamanės (vietoj kãmanos). Atrodo, ypač svarbu prijungti etimologiškai neaiškų kamanė́ti ‘judinti’, ‘kraustyti’, ‘krutinti’, ‘kelti’, kurio semantika leidžia jį panaudoti žabojimui reikšti. Part. praet. pass. iš kamanė́ti duoda formą kaman-ė́t-as, tiksliai atitinkančią pr. *kam(a)n-et-(a)s, kuri tikriausiai yra camnet pagrindas. Taip manant, rekonstruojami dar du tos pačios šaknies žodžiai: *kam(a)nēt ‘pažaboti’ ir jo formos: Part. praet. pass. *kam(a)nēt(a)s, Part. Praet. act. *kam(a)nēuns ir t. t., taip pat *kam(a)ne(s). Sl. *komonь savo forma ir reikšme artimas *kam(a)n-ēt-(a)s > camnet ir susijęs su lie. kãmanos. Plg. s. r. комонь, reiškiantį kovos arklį, taip pat комоньство, ukr. комóнь, комóнний, комóнник ‘raitelis’, č. komoň, komonstvo, slovk. komonstvo ‘kariauna’, ‘palyda’, le. komonik (komunik), komonny, komonnie. Plg. seną camnet siejimą su lie. kùmė, kumẽlė, kumelỹs, la. kumele, kumē̆ļš, kumē̆lis, toliau su s. i. kumāra- ‘vaikas’, ‘berniukas’, ‘jaunuolis’ ir pan. (APS pr. 352; Junker KZ, L, 1922, 249; Pokorny KZ, LVI, 1929, 133; Rudnicki SlOc XVII, 1938, 213; ME II 311; LEW 309 ir kt.). Pokorny dar nurodo camnet ryšį su lie. kùmė ir t. t. ir su sl. *kъmy, lie. kamė́nas, la. kamans [195].

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 191–196

Antraštė:

kãmanos

Straipsnelis:

Martynov [Balto-slawjano-ital. izoglosy: Leksičeskaja sinonimija, Minsk 1978 23–24] sl. *komonь laiko bl.-sl. žodžiu, pirmiau reiškusiu būtąjį neveikiamąjį dalyvį *kamanas ‘pažabotas’ (daiktavardis atsirado abstrahavus iš pasakymo [421] *kamanas ašvas ‘pažabotas, su kamanomis arklys’). Bet problema yra ta, kad lie. kalboje turime tik daiktavardį kãmanos f. pl. ‘Zaumzeug mit Gebiß’ ir jo vedinius kãmanoti, kamanúoti (smulkiau žr. LEW I 212). Pirminis veiksmažodis […] baltų kalbose nepaliudytas. [422] [423–426] [toliau išnaša]. Lie. kãmanos ryšys galų gale per veiksmažodį kamúoti ‘quälen, peinigen, aufbringen, erbitten’ [plg. Fraenkel LEW, 214] su germ. *hamjan ‘hemmen, verstopfen, schliessen, zügeln’ […], gr. κωμῦς ‘Bündel’ ir sl. komъ, komiti etc., nėra jau toks tikras. Jeigu mes pasižiūrėsime į atitinkamą lyginamąją medžiagą, surašytą Pokorno žodyne 555–557, rasime tris ide. šaknis, su kuriomis gali būti susijęs lie. kãmanos: a) kem- ‘zusamendrücken, -pressen, hindern’, su proto ide. daiktav. komo- ‘Eimgeengtes’; b) k̑em- // k̑am- ‘Stange, Stock, Horn’ […]; c) k̑em/ə/- ‘sich abmühen, müde werden’ (plg. lie. kamúoti reikšmę). Žinoma, ryšys su k̑- reikalautų kentum infiltracijos į baltų kalbas priėmimo. [437] [toliau kita išnaša]. Galbūt (turbūt) Bezzenbergeris buvo teisus, siūlydamas pr. camnet ‘Pferd, equus’ atstatyti į *camnēt ir kildinti jį iš *camnent […]. Šitaip camnet (ide. *komn-ent-) galėtų reprezentuoti deminutyvą su sufiksu -ent- = slavų -ęt- iš pagrindinio n-kamieno *komon- // *komen- // *komn- […] šiuo atveju semantinis-darybinis prūsų camnet pavyzdys būtų identiškas su protosl. *komn-i̯o- ≥ końь : lieka tik priesagos skirtumas […]. Manau, kad šitas aiškinimas yra daug patikimesnis negu nesenas Toporovo mąstymas, pagal kurį pr. camnet reprezentuoja (substantyvizuotą?) būtąjį neveikiamąjį dalyvį *kam/a/n-ēt-/a/s iš veiksmaž., paliudyto lie. kalboje kamanė́ti ‘dviga, peremešča, ševeli, podnima’, kuris pr. kalboje galėjo būti vartojamas reikšme ‘uždėti kamanas’. Šiuo atveju [Toporovo], žinoma, mes įgyjame etimologinį ryšį tarp camnet, lie. kamanėti, kãmanos, kamanoti. Bet čia lieka tam tikrų formalių ir semantinių aspektų, kurių ši etimologija nepaaiškina. Todėl aš linkęs laikytis pr. camnet interpretacijos, pateiktos aukščiau.

Šaltinis:

Gołąb 1985, 421–438

Antraštė:

kamanos

Straipsnelis:

Toch. *çañin- ‘vėduokle’ instr. pl. çañināsyo. Kadangi ši forma gali remtis *çamñin, ryšys su B çänm- < *çämn- ‘surišti, susieti, suveržti’ labai galimas, juo labiau, kad B preterito çänmy- kamienas -y- atliepia A -i- formoje *çañin-: jei B çänm- reikia kildinti iš ide. *qem-n-, kurio *qem- randame taip pat s. isl. hemja ‘pažaboti, sutvardyti’, hemill ‘Beinfessel’, lie. kãmanos ir t. t., tai A *çañin- reprezentuoja ide. *qēm-n-i̯- (be abejonės, *qēm-n-i̯ā/ə₁, toch. žodis yra mot. g.). Prie iškreipto *çañi buvo pridėta priesaga -n-. Dėl reikšmės ‘vėduoklė’. Ją reikia kildinti iš sąvokos ‘surišti, susieti’ > ‘supinti’. Atmestina neide. kilmės hipotezė, ginama Naert, Orbis 1965, XIV, 541 (kuri, be to, grindžiama klaidingu *çañin- vertimu). Taip pat žr. A kanti ‘± virvė, lynas’.

Šaltinis:

Windekens 1976, 471

Antraštė:

kãmanos

Straipsnelis:

Toch. B cänm-, cānm-, kauz. ‘surišti, sujungti, suveržti’ su formomis: praes. med. çanmästär, part. praet. act. çanmäṣṣeñca, inf. çanmässi, praet. act. çānmya, med. çānmyatai, daikt. vedinys çanmau ‘ryšys, ryšiai, grandinė(s)’. Šis veiksmažodis yra giminiškas su s. isl. hemja ‘pažaboti, suvaldyti’, hemill ‘Beinfessel’, v. v. a. hemmen = dab. vok. hemmen ‘suvaldyti’, lie. kamanos: žr. jau mano Lexique, 1941, 127 t. (tas pats aiškinimas Krause, Thomas, Tocharisches Elementarbuch, I, 1960, 214, tačiau be nuorodos į pirmtakus). Taip pat dabar žr. toch. A kanti ‘± virvė, ryšys’. Kadangi pastarasis žodis kilo iš ide. *qom-t-, tai B veiksmažodis çänm- < *çämn-, kur -n- nerodo analogiškos kilmės. Reikia atmesti gretinimą su skr. dā́myati ‘būti pažabotam; pažaboti, sutramdyti’, s. air. damnaim ‘(lanksčiai) baigti’ < ide. *dem- (Evangelisti, Ricerche linguistiche, I, 1950, 5 t. klydo): vienintelis faktas A kanti ‘virvė, ryšys’ < ide. *qom-t- rodo šio aiškinimo klaidingumą. Žr. taip pat A *çañin- ‘vėduoklė’.

Šaltinis:

Windekens 1976, 477

Antraštė:

kãmanos

Straipsnelis:

Gr. κημóς, dorėnų κᾱμóς sm. ‘antsnukis’ […]. Techninis terminas be paaiškinimo. Gretinama su arm. dalyviu kʿamem ‘spausti’ ir su kitais baltiškais žodžiais, kurie nerodo laukiamo vokalizmo, lie. kãmanos pl. ir t. t. Nieko patenkinamo. Visi kiti gretinami žodžiai yra tolimi reikšme. Hipotezių smulkmenas žr. Frisk GEW.

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 525

Antraštė:

kãmanos

Reikšmė:

bridle with a bit

Straipsnelis:

Sl. *komonjь ‘žirgas’ (plg. s. sl. komonь, s. č. komoň, s. r. komonь, kumonь [ir kt. pvz.]) tradiciškai analizuojamas kaip turintis priesagą *-on-, išplėstą posesyvine priesaga *-jь, ir siejamas su lie. kãmanos ‘bridle with a bit’. Sl. *komonjь (plg. *komoni̯o-) reikštų ‘belonging to *komono-’ arba ‘characterized by *komono-’. Nors ši etimologija fonologiškai, morfologiškai ir semantiškai priimtina, tačiau slavų priesaga *-onjь aptinkama tik žodžiuose su ekspresyvine semantika. Tai skatina ieškoti kitokios etimologijos. Siūloma šį žodį laikyti skoliniu iš keltų sintagmos (*epos/*ekwos ar *markos) *kammanios ‘riding (horse)’, plg. vok. Reitpferd.

Šaltinis:

Blažek 2010a, 17–18