Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pusė, sėris, atidė, novė, mentelė, pelėda, kūla, vėti, sketerė, gramėti, žentas, selėti, padėti, būsena, žiema, aurėti, stribuliuoti, pūga, lėlis, žarijos, jaš, čili, ėdalas, ubaldė, burzgulai, žardas, zandalė, graudenamasis, rumbas, aižuolas, alsėti, kerdžius, kerpė, ankštera.

Antraštė:

pùsė

Straipsnelis:

[Šiame darbe vartojamą sąvoką „umliautas“ supraskime taip: „balsio kokybės pokytis, kurį sukelia sekančio skiemens balsis“. Toch. Kalba pažįsta dviejų rūšių o- umliautą: pirmąjį sukelia įvairios kilmės o, antrąjį ō < ide. *-ō. Toch. u-o > o-o (u < ide. *eu): ] 6. Toch. B poṣiyañ (nom. pl.), A poṣi ‘pusė, siena’ kartu su A posaṃ ‘apačioje, žemyn, šalia, prie, ties’ posac ‘prie, ties’ (gen. Ir obl. pospozicijos) buvo aptarta Hilmarssono (žr.: Notes on E. Tocharian ort ‘friend(?)’ etc., and the question of u- umlaut of Toch. ā. Münchener Studien zur Sprachwissenschaft 43, p. 114–115). Iki Isebaerto (žr.: Isebaert L., De Indo-Iraanse... 1980, 138) E. Fraenkelio pasiūlyta (jam pritaria ir V. Windekensas) toch. lyčių etimologija (toch. B poṣiyañ ir kt. sieti su lie. pùsė ‘side, half’, pr. pausan ‘nuo – dėl’ etc.) atrodė labai viliojanti [leidinių nuorodos, kuriose spausdinami minimų autorių straipsniai, pateiktos J. Hilmarssono knygos pabaigoje]. Nežiūrint šito, nepritariu nuomonei, jog toch. A posi ir kt. yra tikslūs lie. pùsė atitikmenys. Veikiau ide. *penṣā (plg. pr. priepaus ‘į šalį, šalin’) ar *pusā suponuoja bendratoch. *p’uså/*puså > *p’uso/*puso > *p’oso/*poso (o-umliautas) > A pos- (posaṃ, posac).

Šaltinis:

Hilmarsson 1986, 42

Antraštė:

pùsė

Straipsnelis:

Toch. A poṣi, B *poṣiya ‘šonas, pusė; siena’ su formomis: A perl. sg. poṣṣa, pl. poṣṣāsā; B nom. pl. poṣiyañ. Šis žodis, kuriuo nagalima atskirti nuo A adv.-postp. posaṃ, posac ‘apačioje, šalia’ A žodžio *pos- = A poṣi loc. ir all. sg. (žr. jau Van Windekens, Lexique (1941) 98), Fraenkel, IF 50 (1932) 229, buvo sugretintas su lie. pùsė, la. puse, pr. pausan, pauson ‘pusė’, su pr. preipaus ‘hin’ atitinkamai ‘zur Seite’ (taip pat žr. Fraenkel 676). Kadangi A poṣi, posaṃ, posac ir B *poṣiya turi tą patį šaknies vokalizmą, tai reikia jį laikyti A skoliniu iš B arba B iš A. Jei *pos-, *poṣ(i) kilo iš B, tai jį reikia kildinti iš ide. *pus- (šaknies voaklizmas tas pats kaip ir lie. pùsė, la. puse) su *u > o B dialekte; jeigu atvirkščiai, t. y. kilo iš A, tai reikia kildinti iš *pous- (plg. pr. pausan ir t. t.: ide. *peus- būtų davęs toch. A *pus-). Morfologijos požiūriu jokių sunkumų nėra: A poṣi galėjo remtis B *poṣiya, kuris perėjo į A prieš galūnių nukritimą; B *poṣiya būtų antriniu būdu išplėstas A poṣi. Bet galbūt nėra argumentų A > B perėjimo naudai; plg. B postäṃ ‘po, ir t. t.’. Tačiau A poṣi ir t. t. galima aiškinti ir kitaip: kalba eitų apie skolinį iš vidurio iranėnų *pāza-, kurį randame sakų pāysa- ‘veidas’, sogdų (budistų) p’z ‘veidas’, oset. (dig.) fazä ‘veidas, skruostas, šonas’ (dėl šių žodžių plg. Bailey, BSO(A)S 12 (1948) 323 ir toliau; 13 (1949) 136. Aišku, kad ypač oset. (dig.) fazä ‘šonas’ reikėtų aiškinti toch. A *pos-, poṣi, B *poṣiya su a > o (tarpinis iraniečių dialektas) kaip ir pvz., A žodyje porat ‘kirvis’ < v. iranėnų *par(a)t-. [384] Šiaip ar taip Couvreur, Hoofdzaken (1947) 11, išnaša 14, pasiūlytas toch. A pos- žodžiuose poṣam, posac < ide. *pos aiškinimas, atmestinas (turėtų būti A *pas-, B *pes- ir t. t.) Taip pat žr. B postäṃ ‘po, vėliau’.

Šaltinis:

Windekens 1976, I, 384–385

Antraštė:

pusė

Straipsnelis:

Iš ide. kalbos žodžių, reiškiančių ‘pusė’, išsiskiria gana didelė grupė veldinių, kuri remiasi sąvoka ‘padalintas per vidurį ar per pusę’. Kiti šios reikšmės žodžiai, kilę iš veiksmažodžio „pjauti“, „dalinti“ ir pan. Lie. pusė, la. puse, taip pat dažnai lie. ir la. pus- sudėtinis žodis, giminiškas pr. possisawaite ‘Mittwoch’, esse...pausan ‘yra pusėje’ toch. A poṣi ‘šalis, siena’

Šaltinis:

Buck 1949, 935

Antraštė:

pùsė

Straipsnelis:

Toch. A poṣi, B *poṣiya ‘šonas, pusė; siena’ su formomis: A perl. sg. poṣṣā, pl. poṣṣāsā, B nom. pl. poṣiyañ. Šį žodį, kurio negalima atskirti nuo A adv.-postp. posaṃ, posac ‘apačioje, šalia’ (A žodžio *pos- = A poṣi loc. ir all. sg. ) (žr. jau Van Windekens Lexique (1941) 98), Fraenkel, IF 50 (1932) 229 buvo sugretinęs su lie. pùsė, la. puse, pr. pausan, pauson ‘pusė’ bei su pr. preipaus ‘hin’, iš tikrųjų ‘zur Seite’ (taip pat žr. Fraenkel LEW 676). Kadangi A poṣi, posaṃ, posac ir B *poṣiya turi tą patį šaknies vokalizmą, tai A žodį reikia laikyti skoliniu iš B arba atvirkščiai. Jei *pos-, poṣ(i) kilo iš B, tai jį reikia kildinti iš ide. *pus- (šaknies vokalizmas kaip ir lie. pùsė bei la. puse) su *u perėjimu B dialekte į o; jei atvirkščiai, tai reikia kildinti iš *pous- (plg. pr. pausan; ide. *peus- būtų pavirtęs toch. A į *pus-). Morfologijos požiūriu jokių sunkumų nėra: A poṣi galėjo remtis B *poṣiya-, kuris perėjo į A dar prieš galūnių nukritimą; B *poṣiya- būtų antriniu būdu išplėstas A poṣi. Tačiau galbūt yra argumentų A > B, plg. B postäm ‘po’. Vis dėlto A poṣi galima aiškinti ir kitaip: galima kalbėti apie skolinį iš vidurio iranėnų *pāza-, kurį randame sakų pāysa- ‘veidas’, sogdų (adj.) p’z ‘t.p.’, oset. (digor.) fazä ‘veidas, skruostas, šonas’ (dėl šių žodžių plg. Bailey, BSO(A)S 12 (1948) 323 ir toliau; 13 (1949) 136). [384] Atmestinas Couvreur, Hoofdzaken (1947) 11, išn. 14, aiškinimas iš ide. *pos-.

Šaltinis:

Windekens 1976, Ι, 384–385

Antraštė:

púsė

Straipsnelis:

Vis dar patraukli ir veikiausiai teisinga yra sena etimologija, pateikta Fraenkelio (1932; 229) ir priimta Van Windekenso (1976; 384). Fraenkelis toch. žodžius [A posạ, posac ‘už, greta’, poṣi ‘pusė, siena’ ir B poṣiyañ (pl.) ‘t. p’] lygina su lie. pùsė ‘helf, side’, la. puse ‘t. p.’ ir pr. pausan ‘vonwegen’, priepaus ‘į tą pusę’, possi (ssawaite) ‘trečiadienis’. Skirtingi ablauto laipsniai bl. kalbose (pr. paus. : lie. pus- ir kt.), pasak Fraenkelio (LEW 676), rodo, jog šie žodžiai reprezentuoja senosios šaknies daiktavardžio su ablautine paradigma pasikeitimus. [...] Vakarų toch. forma negali atstovauti pilnajam laipsniui ide. *pous-, bet galimi pilnasis l. *peus- (bendra toch. *p(y)us-) ir nulinis l. *pus, jei bus paaiškintas [115] pokytis toch. -u- į -o-. [...] Kita vertus, A poṣam ir posac gali reprezentuoti ide. *pouso-, kaip pr. pausan. Senosios ablautinės šaknies daiktavardžio *pous- : *pus- (jei sekame Fraenkelio pasiūlymu) pilnojo l. forma buvo tematizota abiejose kalbų šakose - toch. ir bl.; tuo tarpu nulinio l. forma abiejose šakose buvo išplėsta priesaga -(i)i̯ā. Taip ide. *pusi̯ā 1) → bl. *pusijā (antrinis ar analoginis išsivystymas) > lie. pùsė; ir 2) > toch. *puṣyā̊ > *puṣyo > *poṣyo B > *poṣiyo, A poṣi. Dėl stebinančių bl. šaknies vokalizmo ir žodžių darybos paralelių (*pous- → *pouso ir *pus- → pusi̯ā) šis aiškinimas atrodo esąs pirmenybinis suprasti A poṣi, B poṣiyañ esant tiesiog. vediniams iš toch. pos-, kaip matyti žodžiuose A posaṃ, posac.

Šaltinis:

Hilmarsson 1984c, 114 t.

Antraštė:

pùsė

Straipsnelis:

Sąvokai ‘pusė’ bl. ir sl. kalbos turi negiminiškus žodžius. Bl. žodžiai (lie. pùsė, la. puse, pr. pausan), kurie reiškia dar ir ‘side’ = ‘šonai’, atrodo, artimiausiai susiję su toch. AB poṣi ‘side, wall, rib’ = ‘pusė/šalis/šonas, siena, briauna/kraštas’, [toch] A posac, posaṃ ‘beside’ = ‘šalia’. Pr. žodis [pausan] turi kt. balsio kaitos laipsnį nei jo lie. ir la. atitikmenys.

Šaltinis:

Comrie 1992, 812

Antraštė:

pùšė

Straipsnelis:

žr. pušis

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 78

Antraštė:

pùšė

Straipsnelis:

Lie. pušė ‘Blatter’, pùš-kas ‘Haut-, Gesichtsbläschen’, la. pusks ‘Büschel, Troddel’ : s. r. puchnuti ‘schwellen’, s. i. púṣyati ‘gedeiht’.

Šaltinis:

Каралюнас 1966, 116

Antraštė:

pùšė

Reikšmė:

Kiefer, Fichte

Straipsnelis:

žr. pušis

Šaltinis:

Blažek 2001b 44–45

Antraštė:

pùsė

Straipsnelis:

Suponuojant prūsų kalboje garsų pakitimą ù > ū > au / ou, galima paaiškinti kai kuriuos nesutapimus su lietuvių kalba, pvz., […] prei-paus < *pūs- < *pùs-, plg. lie. pùsė.

Šaltinis:

Smoczyński 1989c, 191