Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kerdžius
Straipsnelis:
Lie. kerdžius giminiškas go. hairdeis ‘avių piemuo’, s. ang. hirđir ‘t. p.’. Etimologiškai siejamas su skr. çardha-, çardhas- ‘banda, daugybė, minia’, av. sarəδa- ‘rūšis, veislė, klasė’. Semantinis vystymasis ‘banda’ → ‘piemuo’ → (germanų kalbose) ‘avių piemuo’.
Šaltinis:
Buck 1949, 149–150
Antraštė:
ker̃džius
Straipsnelis:
S. sl. ЧРѢ-ДА ‘dienų tvarka’, ‘kaimenė’, s. r. чере-да ‘eilė’. Artimiausi ide. atitikmenys: go. hairda, s. i. çárdhas ‘kaimenė’, lie. ker̃džius ‘piemuo’, pr. kērdan (acc. sg.) ‘laikas’ (Vasmer REW III, 320).
Šaltinis:
Откупщиков 1967a, 142
Antraštė:
ker̃džius
Straipsnelis:
Prasl. čerda. S. sl. ЧРѢДА ‘tvarka, eilė, kaimenė’, bulg. чърда ‘stambių raguočių kaimenė’, s.-kr. чрéда ‘eilė, tvarka, kaimenė’, slov. čreda ‘t. p.’, s. r. череда ‘eilė’, č. střída, třida ‘tvarka, eilė, permaina, gatvė’, slovk. črieda ‘kaimenė’ ir kt. Artimiausios paralelės baltų, germanų ir keltų kalbose: lie. ker̃džius, sker̃džius ‘vyriausiasis piemuo’ (tuo pagrindu rekonstruojamas lie. *kerdà ‘kaimenė’), pr. kērda ‘laikas’ (< ‘tvarka, eiliškumas’), go. hairda ‘kaimenė’, hairdeis ‘piemuo’, air. crod ‘gyvuliai, turtas’, kimrų cordd ‘grupė, daugybė’.
Šaltinis:
Мартынов 1968, 148
Antraštė:
ker̃džius
Straipsnelis:
Oset. k’ord/k’war, k’ward ‘grupė; gauja; daugybė’. Galbūt senovėje pasiskolinta iš spėjamojo go. *kaurdr- ‘banda’, kuris atstatomas anglosaksų corδer, s. v. a. kortar (quartor) pagrindu. Gali būti, jog iš čia ir s. sl. *кърдъ- ‘banda, kaimenė’ (Berneker, Slavisches etymologisches Wörterbuch, I, 1924, 666). Gretinimas su s. sl. чрѣда, r. череда, lie. ker̃džius ir pan. (В. Миллер, Осетинские этюды, II, 70) nepriimtinas dėl nevienodo vokalizmo. Be to, šie žodžiai lyginami su s. i. śardha- ir pan. (su žodžio pradžios ś). Kabardinų gwartä ‘gauja’, gr. k’olt’i ‘banda, kaimenė’, matyt, šliejasi prie osetinų kalbos žodžių.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ I, 637
Antraštė:
ker̃džius
Straipsnelis:
[Analizuojamos lie.-pr. kalbų leksikos izoglosos, t. y. žodžiai, kurių nėra latvių kalboje.] lie. ker̃džius […] – pr. kērdan (acc. sg.) ‘laikas’. […] Semantikos skirtumas pirmiausia aiškėja lyginant su slavų kalbomis, kur yra paliudyta ir reikšmė ‘eilė, serija, seka’, kuri yra labai galima originalioji šio žodžio reikšmė: pvz., s. bažn. sl. črěda ‘eilė, seka […]’, s. r. čereda ‘t. p.’, r. čeredá ‘eilė, seka; metų laikas, laikas; jaučių banda’, le. trzoda ‘banda’. Toliau randame kitus atitikmenis, daugiausia ganymo terminologijos srityje, kaip kad go. haírdeis ‘piemuo’ [ir daug kt. kalbų pvz. ...]. Taigi baltų teritorijos lie. ker̃džius – iš kurio, nelabai aišku kaip, [161] išvestas sinonimas skerdžius – taip pat yra iš ganymo terminologijos srities, tuo tarpu pr. kērdan yra laiko pavadinimas […]. Latvių kalboje žodis visai išnykęs, o kērdzis laikomas lituanizmu.
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1991, 160–161
Antraštė:
ker̃džius
Straipsnelis:
Lie. ker̃džius siejamas su ide. *k̑erdho- prolytės žodžiais, kurių pirminė reikšmė ‘eilė; banda, kaimenė’. Lie. ker̃džius, pr. kērdan, r. череда siejant su ide. *k̑erdho- šiek tiek abejonių kelia baltų ir slavų kalbų žodžio pradžios konsonantizmas – guturalinis vietoj laukiamo palatalinio, plg. skr. śardha- ‘banda, būrys’, av. sarəθa. Tačiau baltų kalbose toksai „nedėsningas“ guturalinis gana dažnai aptinkamas. Anksčiau ide. *k̑erdho- šaknies žodis ‘eilės, laiko’ reikšme buvo vartotas ne tik prūsų, bet ir kt. baltų kalbose.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1970b, 26
Antraštė:
ker̃džius
Straipsnelis:
Gali būti naudinga pasvarstyti tos pat ide. tematikos paralelinės darybos problemą kaip argumentą nustatyti artimesnę [baltų-germanų] giminystę. Puikus pavyzdys dėl ‘piemens’: go. haírdeis : lie. ker̃džius. Abu yra padaryti su sufiksu, turinčiu j, iš žodžio, reiškiančio ‘banda’: go. hairda, s. bažn. sl. črěda, skr. śardha- etc. – nors baltų *kerdà nepaliudyta, bet numanoma dėl pr. kērdan ‘laikas’ […], ir rodo nepalatalizuotą protoide. pradinio k- refleksą (iš I kamieno *k̑er-dʰ-) […]. Be to, ker̃džius taip pat turi izoliuotą variantą sker̃džius, su pradiniu s (Fraenkelio laikomą kilus dėl sérgėti įtakos). Tačiau lieka klausimas [109], ar ši daryba yra bendras [baltų ir germanų] paveldėjimas, ar dviejuose susijusiuose ide. dialektuose atsirado atskirai: faktas, kad sufiksai nėra griežtai tie patys ir kad go. hairdeis su hairda nurodo bendrą germanų modelį – go. fiskja ‘žvejas’ su fisks ‘žuvis’, gudja ‘kunigas’ su guþ ‘dievas’ [... etc.], rodo, kad antroji hipotezė yra labiau tikėtina.
Šaltinis:
Polomé 1974, 108–109
Antraštė:
ker̃džius
Straipsnelis:
Pr. kērdan ‘laikas’ (acc. sg.) arčiausiai ir etimologiškai tiksliausiai sietinas su r. óчередь, черёд, чередá ‘tam tikra laiko atkarpa, einanti po kitos’. Plg. s. sl. ЧРѢДА ‘dienų kaita’, ‘eilė’, bažn. sl. чрѣда, чрeда ‘kaimenė’, bulg. чердà ‘kaimenė’, s.-kr. чрéда ‘eilė’, slov. čréda ‘kaimenė’, ‘eilė’, črédnik, čredár ‘piemuo’ ir kt. Slavuose išliko ta pati šaknis kaip ir *čerd-, tik su kitu vokalizmu – *kъrd-, *kъrd-el-, *kъrd-on-, plg. s.-kr. кp̏д, крд, крдо ‘kaimenė’, кp̀дāр ‘aviganis’, slovk. kŕdel ‘kaimenė’, ‘pulkas’, ‘spiečius’, ukr. кирд ‘avių banda’ ir kt. Baltų paralelės leidžia rekonstruoti bl. *kerd- ‘kaimenės’ reikšme (*kerdà, *skerdà), kuri atliepia sl. *čerd- (‘kaimenė’) pirmąją grupę, tuo tarpu pr. kērdan atliepia sl. *čerd- kitą grupę (‘eilė’, ‘laikas’). Plg. lie. ker̃džius ‘vyresnysis piemuo’, kerdžys, kerdis, kerdùkas ir kt., žr. LKŽ V, 600, 699; Sabaliauskas LKK XII, 1970, 25–27. Taip pat [čia priklauso] formos su pradiniu s-: sker̃džius, skerdžiáuti, skerdỹstė ir kt. Lie. kerdeninkas, kerdenykas padeda rekonstruoti lie. *kerda ‘kaimenė.
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 315–323
Antraštė:
ker̃džius
Straipsnelis:
Paanalizavus slavų žodyną ir jį palyginus su ide. pagrindu, paaiškėja, kad pirminiai buvo veliariniai priebalsiai, kuriuos s. indų kalboje atitinka palataliniai. S. iranėnų kalba rodo jų vėlesnę stadiją – viršutinius šnypščiamuosius garsus. Tai galėtų pailiustruoti toks pavyzdys: sl. *čerda (iš *kerda), pvz., plg. s. bažn. sl. črěda ‘eilė, kaimenė (kerdžius?)’, r. čeredá, s.-kr. črijéda etc. – s. air. śardha m., śardhaś neutr. ‘banda, būrys’, av. sarəda- ‘rūšis, tipas’. Čia taip pat priklauso lie. ker̃džius, rodantis buvus bl. *kerdà, kurį paremia pr. kērdan acc. ‘laikas, metas’. Bl.-sl. žodžiai turi aiškius atitikmenis: gr. κορθος ‘krūva’, v. kimrų cordd f. ‘būrys, pulkas, šeima’ ir germanų: go. haírda, s. air. hjǫrđ, s. ang. heord, s. v. a. herta ‘kaimenė’. Nurodyti faktai leidžia rekonstruoti ide. *k̑erdho- // k̑erdhā- ‘eilė, kaimenė’ (plg. Pokorny IEW, 579).
Šaltinis:
Gołąb 1972, 53
Antraštė:
ker̃džius
Straipsnelis:
[Pateikiame divergentines prasl. ir pr. inovacijas, t. y. inovacijas, kurios suponuoja naujybes bendrame tarminiame kontinuume, egzistavusiame iki lyginamųjų dialektų susiformavimo:] 2. Prasl. čerda ~ pr. kerdo. Prasl. čerda ‘eilė, eiliškumas, laikas, metas’ (s. sl. ЧРѢДА, s.-kr. чрéда, s. r. череда, č. třida, luž. a. črjoda) atitinka pr. kerdo ‘t. p.’ (En 97, 8 ir kt.). Pr. žodžiui skiriama reikšmė ‘laikas’ [7] turint prieš akis vok. vertimo kontekstą. Atitinkamas Enchiridiono vietas, kaip teisingai pastebėta, galime išversti ir kaip ‘savo ruožtu, iš savo pusės, kada atėjo metas’. Ryt. bl. kalbose pastarąja reikšme vartojami lie. laikas, la. laiks. Sl. kalbose semantikos pokytis vyko taip: ‘banda, būrys’ > ‘virtinė, vora’ > ‘eilė’, tai yra įprastas erdvės santykius reiškiančių sąvokų pertvarkymas į nusakančias laiko santykius. Ryt. bl. paralelės įgalina rekonstruoti pirmykštę reikšmę ‘banda, (gyvulių) būrys’. Plg. lie. ker̃džius ‘vyresnysis piemuo’ ir go. haírdeis ‘piemuo’, haírda ‘banda’. Kiti ide. atitikmenys patvirtina reikšmę ‘gyvulių būrys’ (s. i. śardha-). Kadangi reikšmės kitimas ir sl. kalbose, ir pr. kalboje baigiasi vienodu metaforišku reikšmės perkėlimu, tai galime įžvelgti semantinę sl.-pr. inovaciją.
Šaltinis:
Мартынов 1988, 6–7
Antraštė:
kerdžius
Straipsnelis:
[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis.] Gutturalwechsel atvejus galima paaiškinti kaip perimtus iš centum arba pra-satəm tarmių: sl. čerda, kŭrdŭ ‘herd’, ru. čereda ‘file’, s.-kr. krdo ‘herd, group’, pr. kērdan ‘time’, lie. kerdžius ‘shepherd’. Ide. *k̑erdʰ-, plg. s. i. śárdha-, av. sarəda- ‘sort’, go. hairda ‘herd’.
Šaltinis:
Andersen 2003, 54–58
Antraštė:
ker̃džius
Straipsnelis:
žr. šuo
Šaltinis:
Kazlauskas 1972, 85–86
Antraštė:
ker̃džius
Reikšmė:
shepherd
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad kai kurie slavų kalbų žodžiai su ide. palatalinių priebalsių kentuminiu atspindžiu yra keltų skoliniai.] Sl. *kerd-/*kṛd- ʻrow, herd, flockʼ : rus., ukr. čereda ʻturnʼ, le. trzoda, ž. sorbų črjoda ʻheapʼ, slovk. črieda ʻherdʼ, č. třída ʻorderʼ, slov. čreda ʻherd, rowʼ, bulg. čərda, lie. ker̃džius ʻshepherdʼ, bet s. i. śā́rdha- ʻrow, herdʼ, go. haírda, s. v. a. herta ʻherdʼ, Kimrų cordd ʻtribe, clanʼ, bretonų korden ʻrowʼ, air. caora, caorach ʻherd of sheepʼ.
Šaltinis:
Gvozdanović 2009, 38-39
Antraštė:
ker̃džius
Reikšmė:
Hirte
Straipsnelis:
žr. skerdžius
Šaltinis:
Casaretto 2004, 102

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas