Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kalavijas, pastaiga, kankalai, nuoskyna, kemerys, atgajus, bagotas, obuolas, kurklys, drovus.

Rezultatai

Antraštė:: kalavìjas
Straipsnelis:: kalabian E 424 ‘kardas’ [ir kt.] : lie. kalavìjas. Žodžio forma rodos esanti ne baltiška; tada iš kur jis kilęs? Kadangi šalia lie. kalavìjas yra kalavijà ‘acorus calamus, Wasserschwertlilie (vilkdalgis)’ (plg. zuobȩns arba zuõbins ‘kardas’ : zuõbenes arba zuõbini ‘Schwertlilie’), tai galbūt ir la. kal̃ves (= kal̃mes arba skal̃bes ‘Kalmus’) yra vedinys, besiremiąs panašiai skambančiu žodžiu, kurio reikšmė buvusi ‘kardas’.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 232

Antraštė:: kalavìjas
Straipsnelis:: Pr. kalabian ‘kalavijas’ artimiausiai siejasi su lie. kalavìjas, taip pat kalavijà, kalavìjis, kalavìjus ir t. t. (LKŽ V, 107–108). La. kalavēji, matyt, skolintas iš lietuvių, o la. kal̃ve, kal̃ves, kal̃vji, kal̃vas, kalva ‘kalavijas’, ‘vilkdalgis’ susiję su lie. kalavìjas, kalavijà. Šis pavadinimas turi ir ajero reikšmę rytų baltuose, tai paaiškinama sumišimu su lie. kalmas, kal̃mės, kalmū̃sas, la. kalme, kal̃mes, kalmji ‘ajeras’, kurie laikomi skoliniais iš vo. Kalmus ‘ajeras’. Vak. br. tarmėse (Grodno) yra калавей ‘švendras’, ‘nendrė’, kurį V. Urbutis (Balt. 1969, V, 6) laiko lituanizmu.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 164–166

Antraštė:: kalavìjas
Reikšmė:: ajeras (Acorus calamus L.); vilkdalgis (Iris)
Straipsnelis:: [Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Vakarų br. калавей ‘švendras (Typha)’ < lie. kalavìjas ‘ajeras (Acorus calamus L.); vilkdalgis (Iris)’; pabaiga -ей pagal baltarusių to tipo žodžius, plg. sinonimą плюшчэй; reikšmės skirtumas sunkumų nekelia – tų trijų prie vandens augančių ir panašius lapus turinčių augalų pavadinimai dažnai maišomi, plg. lie. vil̃kdalgis (vilkadal̃gis) ‘Iris’ ir (ret.) ‘Typha’, r. trm. лещуг(а), vok. trm. Weiherdockele ‘ajeras’ ir ‘švendras’, ir kt.
Šaltinis:: Urbutis 1969a, 60

Antraštė:: kalavìjas
Straipsnelis:: [Šiaurės ide. kalbų nom.-acc. sg. n. galūnė buvo *-o, o ne *-om: sl. -o, ryt. bl. gẽr-a, *šein-a (suom. hein-ä), go. juk (< *-o ar *-om). Tradicinę pr. nom.-acc. sg. n. galūnę -an reikia paaiškinti kaip acc. sg. m. ar f.] Pr. meltan E424 ‘swert, sword’ paprastai yra siejamas su lie. kalavìjas ‘sword’. Galūnė -an atspindi etimologinę acc. sg. galūnę.
Šaltinis:: Schmalstieg 2004, 273