Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: grūdai, rožyti, briaugzti, gramantas, kaulinis, sketeris, branyti, kiaupti, siuolas, kabinti, junktas, burktis, kartis, raukas, zurgti, sulava, kermas, mielas, mirus.

Antraštė:

grū́dai

Straipsnelis:

[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archajišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojome tik jų nurodymu, jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų kalbų žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. grū́dai pl. m. ir javaĩ pl. m. : prasl. žito (pvz., s. sl. žito, s.-kr. žȉto ir t. t., le. ir r. su antrine reikšme ‘Secale cereale’); pirmasis lie. žodis yra laikomas vediniu iš grū́sti, grū́džiu // grū́du ir turi atitikmenų germanų kalbose, pvz., s. isl. gautr ‘brei, Grütze’, s. ang. grūt = ang. grout ‘rupūs miltai’, s. v. gruzzi = n. v. Grütze ‘košė’. Baltų ir germanų kalbų žodžiai rodo bendrą semantinę raidą, o slavų kalbų žodžiai, atrodo, išlaikė pirminę žodžio reikšmę: *ghrōu-do/ā = gruda (Trautmann BSW, 99; Fraenkel LEW, 173; Vasmer REW I 463) […]. Tačiau sl. žodis yra aiški inovacija, besiremianti veiksmažodžiu žiti. Tokio darybos tipo paralelių turime daugelyje kalbų – tai gali reprezentuoti bendrą inovaciją (plg. Trautmann BSW, 82 gēita), lo. victus ‘maistas, valgis’ (iš vivō, vivere) ir t. t. (Trautmann BSW, 82; Vasmer REW II 57).

Šaltinis:

Gołąb 1982, 129