Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kanapė, stėgė, krapštyti, elskis, pamėlinti, lykstė, kėbsoti, gamulė, kabõris, apstus, triušis, brūzgis.

Antraštė:

kanãpė

Straipsnelis:

Dauguma ide. kalbų turi tos pačios šaknies kanapės pavadinimą: gr. κάνναβις, lo. cannabis, s. v. a. hanaf, s. sl. konoplja, lie. kanapės, arm. kanaph, persų kanab. Ide. kalbų duomenimis negalima paaiškinti šio žodžio kilmės [201]. Šios šaknies kanapės pavadinimą turi ir slavų bei baltų kalbos: r. конопель, конопля, конопь, конопли, br. каноплi, ukr. коноплi, bulg. конопи, s.-kr. коноплье, slov. konoplja, č. konopĕ, slovk. konope, le. konopie, luž. konopje. Iš kur jis pateko į slavų kalbas – neaišku. Visose trijose baltų kalbose aptinkamas šis pavadinimas: lie. kanãpė, knãpė (pirmasis nekirč. a galėjo iškristi ir atsirasti knãpė). [202] Lie. kanãpė galėjo kilti iš sl. *konopʼa. La. tarmėse labai įvairuoja antrasis šakninis balsis: kaņepe, kaņipe, kaņupe, kaņape. Latviai kanapių pavadinimą, matyt, irgi gavo iš slavų. Pr. knapios (Hanf), -gnabsem (Henff). Pastarasis žodis, Poto nuomone, turėtų būti rašomas knapsēm (su numesta galūne), sudarytas iš knapios + semen ir turėtų reikšti ‘kanapių sėmenys’. Tas pats kanapės pavadinimas aptinkamas ir kai kuriose Pabaltijo suomių kalbose: suomių hamppu (iš švedų hampa), lybių kanep, kanīp, es. kanep, udm. kaniva, kaneva. Pastarieji galėjo patekti iš latvių kalbos arba iš slavų.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1957b, 204

Antraštė:

kanãpė

Straipsnelis:

[Recenzuojamas V. Mažiulio „Prūsų kalbos etimologijos žodynas“, II, I-K (1993); III, L-P (1996).] V. Mažiulis 231 psl. siūlo pr. knapios ‘hanf, hemp’, lie. kanãpė laikyti ne skoliniais iš slavų kalbų, o baltų-slavų prokalbės skoliniais iš skitų. Jei tokia prokalbė iš tiesų egzistavo, siūloma etimologija tikėtina.

Šaltinis:

Schmalstieg 1997, 252