Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kuodelis, draugskundėjas, tumstas, aldyti, kalvaka, lydekis, kauprynė, rūdis, kariautas, klambenti, strekinėti, stirta, rinka, elkas, gąstas, reda, boterainas, kaužėti.

Antraštė:

kuodẽlis

Straipsnelis:

Ir būtent tyrinėdami šitą vėlyvesnę leksiką, bendrą baltams ir slavams, susiduriame su didžiausiais sunkumais, norėdami atskirti giminiškus žodžius nuo skolinių. Kokiais objektyviais kriterijais remdamiesi, kalbininkai, etimologinių žodynų autoriai tvirtina, kad lie. kalbos žodis dėdė giminiškas r., br. дядя, bet lie. lėlė – paskolintas iš br. ляля, arba, kad lie. klodas – giminiškas r. клад, bet žodis sodas – jau skolinys iš slavų sad ir t. t. Skoliniais iš slavų kalbų laikomi žodžiai kruopos /← br. крупа/, kuodelis ‘linų ar vilnų kuokštas’ /← br. кудель/, nors dėsningai slavų kalbų garsas -y senuose skoliniuose perteikiamas kaip -ū- ilgasis, o vėlesniuose – kaip -u- trumpasis, pvz., пруд → lie. prūdas, le., br. puch/пух → lie. pūkas, bet le. suchoty ‘džiova’ → lie. sukata ir t. t. Dvigarsio uo buvimas vietoje slavų -y- žodžiuose kruopos ir kuodelis, kartu su kitomis šių žodžių savybėmis, verčia dar kartą susimąstyti dėl tų žodžių kilmės lie. kalboje.

Šaltinis:

Laučiūtė 1977, 93

Antraštė:

kuodẽlis

Straipsnelis:

Iki šiol buvo manoma, kad lie. kuodẽlis yra slaviškos kilmės (žr. Фасмер ЕСРЯ II, 399 ir Fraenkel LEW, 311). Tačiau lietuviškuose slavizmuose rusų у, atsiradusi iš оу ir ѫ, perteikiama ū, rečiau – u, bet ne uo: дума – dūmà, кумь – kūmas ir kt. Dėl to kuodẽlis aiškiai iš šios eilės iškrenta. Be to, paprastas kamienas kuod- labai produktyvus lietuvių kalboje. Rusų kalboje nėra veiksmažodžių, padarytų iš kamieno куд-, o tik iš išvestinio кудел-: куделить(ся), кудельнучать. Lietuvių kalboje tokie veiksmažodžiai yra daugiareikšmiai: kuõdyti(s) ‘peštis’, ‘greitai valgyti’, kuodúoti ‘mušti, pešti už plaukų; didžiuotis’ ir kt. (iš viso 8 reikšmės). Dar pridurtina, kad lie. kuodỹs ‘kuoduotasis vieversys’ ir kuõdena ‘kuoduotė’ (antis), ‘susivėlėlė’ rodo reikšmės ‘kuokštas, kuodas’ senumą. O žodžio kuõdena priesaga -ena senumą įrodė dar Skardžius. Todėl atmestina prielaida, kad kuodas yra antrinis darinys iš kuodẽlis. Tuo tarpu r. кудель iki šiol neturi patenkinamos etimologijos [99]. Lietuvių kalboje yra paplitę pėdo, nedidelės šieno kupetos pavadinimai: kúodis (kuõdis), kuõdė. Darybiniu požiūriu nuo kuõdas jie skiriasi taip pat kaip kañdas = kándis (kandìs) = kándė (kandė̃). Be to, kuõdis turi paralelinę formą kuõgis, o kuõdė – kuõgė ir kúogė (LKŽ VI, 904–906). Ryšys tarp reikšmių ‘pėdas, kupeta’ ir ‘kuodas, kuokštas’ akivaizdžiai matyti lie. kuõgė ‘galva su išdraikytais plaukais’. Vadinasi, santykis tarp lie. kuõdė = kúõgė visai sutampa su r. ку-д-ель = ку-ж-ель. Lie. kuõdas etimologiškai galima palyginti su kúokštas ‘pluoštas’. Kadangi lietuviška priesaga -st- (po g ir k: -št-) dažniausiai žodžio reikšmės nekeičia (pvz., bañgas = bangšt-as ‘audra’, darbùs = darb-št-ùs ir t. t.), galima pagal šį modelį rekonstruoti lie. *kuokas (= kúok-št-as). Netiesiogiai tai patvirtina la. kauka ‘kuodas’. Šitaip kuod-, kuog- bei kuok- atitinka r. ку-д-ель, ку-ж-ель ir ку-ч-ери.

Šaltinis:

Откупщиков 1984 (1986)a, 96–99

Antraštė:

kuodẽlis

Straipsnelis:

[Be seniausiųjų audimo terminų bei santykiškai antrinių elementų, atsiradusių dėl technikos progreso, yra dar senieji skoliniai:] lie. kuodẽlis yra neabejotinas skolinys iš sl. rytų sl. pakulų pavadinimo (žr. Fraenkel LEW, 311).

Šaltinis:

Трубачев 1963a, 24

Antraštė:

kuodẽlis

Reikšmė:

kądziel

Straipsnelis:

žr. kuodas

Šaltinis:

Smoczyński 1998-1999 (2000), 169

Antraštė:

kuodẽlis

Reikšmė:

lap, tuft

Straipsnelis:

žr. kuodas

Šaltinis:

Kroonen 2011, 301, 304–306