Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kraupus, pavilga, karpyti, stakietas, galstikas, atlaikas, bliaukti, dirsė, krenkti, grumsnoti, atgajus, elvytos, strainyti, kaupa, kaimynija, svirsnis, lyginti, progumas, sirgti, puknus, tobakas, pennigas, luituoti, grendinys, kurpalis, plaukti, liuosas, kvietys, glaistas, kernezas, gaudinti, uoliena, skliuta, kraikas, buntavoti, berklauti, pamatas, tolierka, sveikas, skepeta, balbatuoti, kruvinas, grumantas, siauras, pinnigas, piltuvas, kumbras, gyvoti, gurdenti, skisti, kekutas, žalgas, karkuoti, klupstas, kibinti, suvilkti, sketuras, durnavoti, skersas.

Rezultatai

Antraštė:: kraupùs
Reikšmė:: grublėtas, pašiuręs
Straipsnelis:: Rusų dial. вскру́пина ‘spuogas, puškas, atsiradęs po išbėrimo’ savo struktūra labai primena veiksmažodį, plg. ukr. крóпхути [177] ‘smogti, stuktelėti’ < *krъpnǫti. To paties kamieno yra ir r. крóпкий ‘trapus’ ir крупá. Rusų kalboje yra veiksmažodis (matyt, ekspresyvi кропать forma, kur к > х) хрóпать ‘stipriai daužyti, belsti’, plg. r. хрóпаться ‘lūžti’, хропкóй ‘trapus’, хрýпать ‘laužyti’, хрýпкий ‘trapus’. Kaip jau įprasta, minėtos formos pateikiamos viename lizde su veiksmažodžiais хрупать, хрипеть (Vasmer REW III, 274) – kas, man rodos, yra perdėm abejotina. Galbūt prie aprašytųjų veiksmažodžių (хрóпать ir kt.) galima priskirti r. dial. хрыпá ‘apskretus, apsitraukus šašais oda’, s. r. хрыпýн ‘sergąs skrofulioze (skrupulu)’. Хрупá – daiktavardis, besiremiantis veiksmažodžiu хрупать ‘laužyti’. Būtina atkreipti dėmesį, kad sl. *krupa atitikmenys yra medicinos terminai, plg. la. kraũpis ‘susna, šašai’, kraũpa ‘karpa’, lie. kraupùs ‘grublėtas, pašiuręs’, nù-krupęs ‘šašuotas’, s. isl. hriùfr ‘šašuotas’ (Фасмер ЕСРЯ II, 386). Stebėtinas šių formų artimumas r. dial. хрупá ‘šašai’.
Šaltinis:: Меркулова 1970 (1972), 176–177

Antraštė:: kraupùs
Reikšmė:: šiurkštus
Straipsnelis:: Albanų kalboje senasis druskos pavadinimas pakeistas inovacija kripë, krypë < protoalb. *krūpā, siejamas su lie. kraupùs ‘šiurkštus’, kraũpis ‘šašas, niežai’, la. kraups ‘trapus’ (kraupa mira ‘frail rind (trapi odelė)’), sl. *krupa (r. крупа ‘kruopos’), plg. Pisani V., Saggi di linguistica storica, Torino, 1959, 124.
Šaltinis:: Orel 1988, 106

Antraštė:: kraupùs
Reikšmė:: rauk
Straipsnelis:: žr. krupti ‘šašti, susti’
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 245

Antraštė:: kraupùs
Straipsnelis:: Pr. *kraup- atstatoma pagal vietovardį Kraupe [167]. Tikėtinai siejamas su lie. kraupùs, kraũpti, krùpti; la. kŗaupis, kŗaupa, krupis, krũpis; krupt; sl. *krupa; alb. kripë, krupë ‘druska’, s. isl. hrufa ‘šašas’ ir pan. (žr. Trautmann BSW, 143; Fraenkel, Die baltische Sprachen, 1950, 59; Fraenkel LEW, 290).
Šaltinis:: Топоров ПЯ K–L, 166–167

Antraštė:: kraupùs
Straipsnelis:: Alb.-bl.-sl. kalbų sutapimas su germanų dažnai būna specialaus, neretai „techninio“ pobūdžio (kas būna dažniau tik vėlesnių kultūrų kontaktų metu ir nerodo ypatingos indigenios giminystės): […] lie. kraupùs (krum̃pa, krùpti ‘daryti nelygų, šiurkštų’), s. sl. КРОУПА, alb. kripë ‘druska’, s. isl. hrjúfr, s. ang. hréaf ‘šiurkštus, aštrus’.
Šaltinis:: Широков 1984, 20

Antraštė:: kraupùs
Straipsnelis:: Toch. A kärpiṃ, B kärp(i)ye ‘paprastas, vulgarus, grubus’ su formomis: A acc. sg. m. kärpiṃ; B nom. pl. m. kärpi, gen. pl. m. kärpīyeṃts. Šis būdvardis atitinka kelis germanų ir baltų kalbų žodžius, kurie iki šiol daugiau ar mažiau buvo izoliuoti: s. isl. hrjūfr ‘padengtas pluta, šiurkštus, grubus’, anglosaksų hrēof ‘padengtas pluta, šiurkštus, grubus; raupsuotas’, s. v. a. (h)riob ‘raupsuotas’, g(e)-rob ‘nerangus, bukas’ = dab. vok. grob ‘grubus, šiurkštus, brutalus’, lie. kraupùs, la. kraũpa ‘pluta’ etc. Toch. formą reikia kildinti iš ide. *grup-(i)i̯o- su atvirame skiemenyje iškritusiu *u, kur konsonantinėje grupėje atsirado antrinis ä: *krp- > kärp-. Dėl šio aiškinimo, žr. Van Windekens, Orbis 1970, XIX, 166.
Šaltinis:: Windekens 1976, 207

Antraštė:: kraupùs
Reikšmė:: bailus; jautrus; nejaukus; nelygus
Straipsnelis:: Lie. kraupùs ‘bailus; jautrus; nejaukus; nelygus’, la. kraũps ‘uneben, rauh’ : lie. krupùs ‘bailus; kraupus; žvarbus’, la. krups ‘winzig; krumm’, lie. kruplùs ‘bailus’, krupnùs ‘baugus’, krupsnùs ‘trapus’. Būdvardžio variantą su a laipsnio vokalizmu palaiko lie. kraũpia (kraũpė, kraũpti) gąsdinti; barti’ (susikraũpti ‘susitraukti nuo šalčio’), la. kŗaupt ‘rauh, schorfig werden’; plg. ir lie. kraupaĩ ‘obelų vaisius gadinančios rauplės’, kraũpos ‘agrastinis valkčiagrybis’, la. kraũpa ‘sich losgelöst habende Baumrinde etc.’. Variantus su silpnuoju vokalizmo laipsniu paremia lie. krum̃pa (krùpo, krùpti) ‘šašti, nižti; rupti; stingti’, krium̃pa (kriùpo, kriùpti) ‘aptekti šašais; darytis nelygiam’, la. krùpu (krupu, krupt), kŗupt ‘grinding od. räudig werden’ (dėl visų reikšmių siejimo žr., pvz., Būga RR II: 225). Taigi tiek *kraupus, tiek *krupus rodo rytų baltų senumą. Platesnis vartojimas deverbaliniuose vardažodžiuose galėtų rodyti a laipsnio pirminę padėtį.
Šaltinis:: Vanags 1994, 44-45

Antraštė:: kraupùs
Straipsnelis:: [Aptariama semantinė būdvardžių motyvacija slavų kalbose.] Su lie. kraupùs ‘nierówny, szorstki’ gretinamas prasl. krupъ, dar į šį lizdą tinka ir la. krupt ‘marszczyć się; pękać’.
Šaltinis:: Jakubowicz 2003, 410