Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: degutas, talokas, jauklus, gaidra, dvokas, dvana.

Rezultatai

Antraštė:: degùtas
Straipsnelis:: [Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik slavų ir baltų kalboms:] (lie. degùtas : r. дёготь).
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 340

Antraštė:: degùtas
Straipsnelis:: [Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr. Лаучюте Ю., Словарь балтизмов в славянских языках, Л., 1982), kurie fiksuojami jau s. le. kalboje:] dziegieć (p. 12) : lie. degùtas iš dègti; sl. žegǫ yra skolinys iš lie. kalbos. Brückneris (žr. Słownik etymologiczny języka polskiego) laiko slavų kilmės (ne skolinys), Sławskis laiko baltizmu. Fraenkelis slavų leksemą (rusų ir le. kalbose) laiko skoliniu iš lie. kalbos (tiesa, su klaustuku).
Šaltinis:: Safarewicz 1983, 351

Antraštė:: degùtas
Straipsnelis:: [Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. дзёгаць ‘degutas’ ir jo vediniai БРС 245 t. Žodis pažįstamas ir kitiems rytų ir iš dalies vakarų slavams: r. дёготь, ukr. дьо́готь, le. dziegieć, č. dehet, slov. decht ‘t. p.’ (sl. trm. *degъtь). Dėl to, kad baltų deg- (lie. dègti ir kt.) atliepia sl. žeg- ir dėl geografijos dažnai laikomas baltizmu (plg. lie. degùtas, la. dȩguts, -uots), nors, kitų nuomone, galįs būti ir pačių slavų (d- išlikęs dėl šio žodžio izoliacijos, nutrūkus semantiniam ryšiui su kitais degti šeimos žodžiais). Dėl literatūros žr. Fasmeris ЭСРЯ I 493, Slavskis SEJP I 194, Frenkelis LEW 86.
Šaltinis:: Urbutis 1969a, 55

Antraštė:: degùtas
Straipsnelis:: Lie. dgùtas, le. dziegieć, s. č. dehet, br. дзегоць, r. дëготь, ukr. деготь.
Šaltinis:: Откупщиков 1971, 123

Antraštė:: degùtas
Straipsnelis:: [Recenzuojamas V. Kiparskio rusų istorinės gramatikos trečias tomas, kuriame aptariami ir literatūrinėje rusų kalboje vartojami baltizmai]. R. дёготь (nuo 1731 m.), le. dziegieć < lie. degùtas.
Šaltinis:: Sabaliauskas 1977, 384