Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: deglas, elskis, kirmis, dygti.

Rezultatai

Antraštė:: dẽglas
Reikšmė:: schwarzscheckig
Straipsnelis:: Sl. kalbos turi perdirbtą veiksmažodį *žegi ‘(su)degti, deginti’, pirmykštės lyties *degi asimiliaciją *gegti. Kad pastaroji lytis iš tiesų egzistavo sl. kalbose, liudija priebalsiu d prasidedą sl. leksemos: prasl. *daglь (tik s.-kr. dàgaļ, dàgļa ‘riebalai, taukai gaunami deginant kaulus’ (šį žodį J. P. Petleva [Э 1973 (1975), 49tt.] laiko giminišku lie. dãglas, dẽglas ‘schwarzscheckig’), lo. favilla ‘žėrintys, žaižaruoją pelenai’, prasl. *degъtь (r. дёготь, br. діготь [147], ukr. дзёгаць ‘degutas, derva, Teer’ (pastaroji leksema giminiška su lie. degùtas ‘Teer’, besiremiančiu lie. dègti ‘brennen’)). Nepritariame tradicinei nuomonei (A. Brücknerio) minėtus žodžius laikyti baltizmais.
Šaltinis:: Trubačev 1979, 146–147

Antraštė:: dẽglas
Reikšmė:: juodkeršis
Straipsnelis:: S.-kr. dial. leksema дàгаљ ‘iš kaulų išvarytas tepalas’ neturi etimologijos (gretinimas [žr.: Rječnik hrvatskoga ili srpskoga jezika, II, 1890, 219; Skok Etikmologijski rječnik hrvatskoga ili srpskoga jezika, I, 1972, 317] su r. dial. дегло ‘žuvų pieniai’ yra atsitiktinis) [50]. Mūsų nuomone, s.-kr. дàгаљ galime laikyti senuoju prasl. vediniu *daglь (iš ide. *dhōgᵘ̯h-), kurio reikšmė – ‘tai, kas deginama, sudeginta’ (tas pats vokalizmo laipsnis fiksuojamas lo. fōmes ‘žiebtukas, pintis’); plg. dar č. dahněti (dachněti) ‘degti, rusenti’. Priesagos -l- vediniai, pamatuoti šaknimi *dhegᵘ̯h-, fiksuojami kitose ide. kalbose: lie. dãglas, dẽglas ‘juodkeršis’, la. daglis ‘pintis’, daglas ‘margas šuo’, lo. favilla ‘karšti pelenai’ (Pokorny IEW I, 241). S.-kr. leksemą laikyti skoliniu iš baltų kalbų, rodos, nėra pagrindo. Įdomu, kad Fraenkelis (Fraenkel LEW, 2 sąs., 86) pateikia dar vieną lie. kalbos pavyzdį, kuris savo reikšme artimiausias s.-kr. дàгаљ – lie. deglýčia (deglyčià) ‘degamoji krosnis, degykla iš plytų, kalkių ar deguto, Brennofen aus Ziegel, Kalk oder Teer’.
Šaltinis:: Петлева 1973 (1975), 49–51