Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kasa, purslas, širšinas, gylė, musos, dūkti, gudrùs, staigmena, sausvėjis, išsėkti, branyti, gramantas, lupsna, prašyti, kalnas, kataryti, moma, gãbras, bristi, širšuo, luožas.

Rezultatai

Antraštė:: kasà
Straipsnelis:: Prasl. kosa ‘žmogaus plaukas (ant galvos)’ turi tikslų atitikmenį – lie. kasà bei la. kasa ir kildinamas iš veiksmažodžio su ‘šukuoti’ reikšme, atitinkamai – prasl. česati ir lie. kasýti. Prasl. kosa priskiriamas prie baltiškųjų elementų.
Šaltinis:: Мартынов 1983, 51

Antraštė:: kasà
Straipsnelis:: Lie. kasà, s. bažn. sl. kosa (mobilus) ‘(plaukų) kasa’, kosa ‘dalgis’, veiksmažodis s.-kr. kòsiti kȍsīm ‘pešti’, k.se ‘prieštarauti’ – iš šaknies *kes-, kurią turi s. bažn. sl. česati, het. kis-zi ‘šukuoti’.
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 168

Antraštė:: kasà
Straipsnelis:: Gr. кέσκεον neutr. ‘pakulos’ […]. Tai šnekamosios kalbos žodis, kuris kilęs, manoma, iš reduplikuotos formos *κεσ-κεσ-ο-ν. Reikėtų prisiminti veiksmažodį, reiškiantį ‘šukuoti, karšti vilnas’ ir t. t., s. sl. česǫ (praes. turi jotą), česati, turbūt ir het. kišāi-, ide. *qes-. Be to, veiksmažodiniai pavadinimai č. pačes ‘pakulos’, lie. kasà ‘pynė, kasa’ (balsis o), v. air. čīr f. (*qēs-rā). Žr. Frisk, Griechisches etymologisches Wörterbuch, 1954 bei Pokorny IEW, 585 ir, antra vertus, ξέω, kuris turi remtis *qs-es-.
Šaltinis:: Chantraine DEG II, 521

Antraštė:: kasà
Straipsnelis:: G. Jakobsonas (Scando-Slavica 1958, 4), semantiškai sugretinęs sl. ЧАСЪ su lo. tempus […], lygino jį su lie. kàsti, kasýti, la. kasît ‘brozdinti, braukti’. Jeigu priimtume šią etimologiją, tai alb. kohë, sl. ЧАСЪ leistina būtų lyginti, viena vertus, su r. чесать, коса (‘plaukų’), lie. kasà, s. air. cír ‘šukos, гредень’, het. kišša- ‘šukuoti’ […],kita vertus, su r. косить, коса (‘įrankis’), alb. korr ‘šienauti, minti derlių’.
Šaltinis:: Широков 1984, 18

Antraštė:: kasà
Reikšmė:: supinti plaukai
Straipsnelis:: [Ide. šaknies *kes- etimologiniam lizdui priklauso:] Lie. kasà ‘supinti plaukai’, la. kasa, pr. kexti yra sl. коса ‘plaukai’ atitikmenys. Kita vertus, ir lie., la. v., reiškiantys ‘gremžti, drėksti’ [197] (su šaknies balsiu a (< ŏ) bei šiais v. besiremiantys vediniai: lie. kasýti, kasýklė ‘gremžtukas’, kãškis ‘niežai, (pūlingi) šašai’, la. kasît ‘kasyti, skopti, akėti, rausti, kasti’, kass ‘niežai’, kaslis ‘šepetėlis pasikasyti’. Prie minėtų sl. ir bl. žodžių tiesiogiai šliejasi s. skand. haddr (< *hazda-) ‘moters šukuosena’, air. kass ‘susisukę plaukai’, v. air. cír (< *kēsrā) ‘sruoga’, het. kiššāi ‘kasyti’, av. kasvīš ‘odos išbėrimas’, arm. kʿos ‘niežai (pūlingi šašai)’, toch. B kāswo ‘raupsai’ (Vasmer REW II, 639; Fraenkel LEW, 226). La. kasît reikšmių tarpusavio ryšys signalizuoja, kad aptariamajam etimologiniam lizdui priklauso ir lie. kàsti, kasìklis, la. kast ‘rausti, akėti’. Antra vertus, prie veiksmažodžio r. чесать ‘kasyti, gremžti’ šliejasi s. sl. КОСНѪТИ СѦ, КАСАТИ CѦ, r. касаться, bulg. кóсат се ‘prisiliesti’ (A. Meillet, Les alternances vocaliques en vieux slave (Suite), Mémoires de la Société de Linguistique de Paris 1906, XIV, Paris, 338; Fraenkel LEW, 227).
Šaltinis:: Мельничук 1966 (1968), 196–197

Antraštė:: kasà
Straipsnelis:: [Straipsnyje autorius aiškina kai kurių praslaviškų žodžių kilmę, šalia pateikdamas jų absoliučiuosius sinonimus, priskiriamus baltiškajam elementui]. Prasl. volsъ ‘plaukas’, laikomas iranizmu, turi absoliutųjį sinonimą – prasl. kosa : s.-kr. кòса ‘žmogaus plaukai (ant galvos)’, mak. коса ‘t. p.’, bulg. коса ‘t. p.’, r. коса ‘t. p.’, le. kosa ‘t. p.’ ir kt. Plg. lie. kasà, la. kasa ‘t. p.’, air. cass ‘garbanos’, s. isl. hǫrr, s. v. a. haro (< pragerm. hazwa ‘šukuotas’ < *kes- ‘šukuoti’, plg. prasl. česati ‘šukuoti’, lie. kàsti ‘t. p.’). Taip prasl. kosa, česati priskiriami baltiškajam sluoksniui.
Šaltinis:: Мартынов 1984, 186

Antraštė:: kasà
Straipsnelis:: [Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais]. kosa ‘galvos plaukai’ (Berneker, Slavisches etymologisches Wörterbuch, 1924, 580, Vasmer REW II, 332), pvz., bendr. sl. kosa ‘plaukai’, r. kosá ‘(plaukų) kasa’ etc. Tikslus atitikmuo – lie. kasà. Tai neabejotinai yra senas apofoninis vedinys iš češǫ česati. Jeigu mes pripažinsime ide. *k̑es- ir bl.-sl. žodžius laikysime su kentum elementais, tada [67] av. kasvī- ‘niežai’, arm. os ima kelti kai kurių abejonių (galbūt kaip ligos pavadinimai jie yra skoliniai iš priešistorinio kentum dialekto?). Bet gr. κεσκέον, atrodo, reprezentuoja paprastus palatalinių pokyčius.
Šaltinis:: Gołąb 1972, 66–67

Antraštė:: kasà
Straipsnelis:: [Išnaša:] pr. kexti E 70 ‘plaukų kasa’ iš *kakstē (su sinkope ir k- įterpimu) kilęs iš *kasitē, plg. lie. kasà ‘plaukų kasa’, kasulà, kãsulė ‘kekė, (žiedų) skėtis’; kitaip – Топoров ПЯ I–K, 354.
Šaltinis:: Smoczyński 1989b, 308

Antraštė:: kasà
Reikšmė:: Haarflechte, Zopf
Straipsnelis:: Vien savo šaknimi sutampa pr. kexti ‘kasos plaukai’ (E 70), lie. kasà ‘Haarflechte, Zopf’, s. bažn. sl. kosa ‘plaukai’, s. š. germ. haddr ‘moters galvos plaukai’.
Šaltinis:: Euler 1983, 39

Antraštė:: kasà
Straipsnelis:: [Išn. 6] Pr. coyʃnis EV 557 ‘Kamm’ yra klaida vietoj coʃynis, in-darinys iš *kasa ‘Zopf’ (: lie. kasà).
Šaltinis:: Smoczyński 2000b, 183

Antraštė:: kasà
Straipsnelis:: [Aiškinant baltų ir slavų leksikos skirtumus aptariamos baltų-slavų-iranėnų kalbų paralelės, kad būtų atkurta substratinė (prabaltiška pagal kilmę) praslavų leksika.] Su lie. kasà, taip pat plg. la. kasa, atitinka prasl. kosa ʻволос человека (на голове)ʼ, kurie yra kilę iš vksm., turinčio reikšmę ʻчесатиʼ (plg. prasl. česati, lie. kasýti). Prasl. kosa turi absoliutųjį sinonimą volsъ, kuris neturi atitikmens baltų leksikoje. Dėl semantikos dar plg. sr.-kr. ко̏сни ir вла̏снат ʻволосянойʼ. Autorius mano, kad prasl. volsъ yra kaip rezultatas, atsiradęs veikiant skitų superstratui. Sprendžiant pagal nedėsningą ide. l refleksus osetinų kalboje (plg. oset. sald ʻхолодныйʼ ir pers. sald ʻt. p.ʼ) ir tokio l pėdsakus skitų-sarmatų antroponimikoje, volsъ fonetika gali atspindėti iran. volsa. Be to, iranėnų formos rodo -k̑a sufiksaciją, jungiančią juos su s. i. valśaḥ ʻветвьʼ, tačiau nesančią kitose ide. kalbose, plg. lie. vãlas ʻлошадиный волосʼ. Taigi prasl. kosa yra baltiškojo sluoksnio, o volsъ – iranietiškojo.
Šaltinis:: Мартынов 1980 (1981), 23

Antraštė:: kasà
Reikšmė:: plait, braid
Straipsnelis:: [Aptariama etnonimo *čexъ ‘čekas’ etimologija. *čexъ veikiausiai reiškė ‘young man, boy’ < ‘one with pubic hair’ ir galima kildinti iš pirminio veiksmažodžio *česati / *čexati ‘to comb’. Kai kurie *česati / *čexati vediniai reiškia ‘hair, tow’, pvz., r. čëška ‘tuft of hair, tow’, č. pačeš, r. páčesy ‘scraps after combing flax’, ukr. páčosy ‘t. p., tow’. Taip pat plg. ir darinius iš ide. šaknies *kes- kitose kalbose, pvz.:] lie. kasà ‘plait, braid’ < *kezdas < *kesdʰo- pagal Būgą, žr. Toporov, Prusskij jazyk 3 (I-K), Moskva, 1980, 358.
Šaltinis:: Blažek 2010b, 19–20

Antraštė:: kasà
Reikšmė:: Zopf
Straipsnelis:: Slavų kalbų moteriškosios giminės a. p. c, cₐ žodžių atitikmenys lietuvių kalboje yra 3 arba 4 kirčiuotės, plg. […] lie. kasà, acc. sg. kãsą (a. p. 4) ‘Zopf’ = sl. *kosa̍, kȍsǫ (a. p. c) ‘geflochtenes Haar’.
Šaltinis:: Fecht 2010, 194