Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: arklas, obuolas, karvoti, samtis, indas, paima, bumbulas.

Rezultatai

Antraštė:: árklas
Straipsnelis:: Lie. arklas, la. arkls, s. sl. ralo < *radlo, *ordlo ir t. t. sl., gr. ἄροτρον, lo. arātrum, s. air. arathar, arm. araur, toch. A āre, – visi [kildinami iš] ide. *ar- (*arā-, *arə-). Žr. arti
Šaltinis:: Buck 1949, 495

Antraštė:: árklas
Straipsnelis:: Gr. ἀρόω ‘dirbti’ [113]. Iš pat pradžių ἀρόω rėmėsi atematiniu šakniniu aoristu, kuris išreiškia sąvoką ‘arti’ visoje ide. srityje. Antrasis skiemuo daugelyje graikų formų reprezentuoja ə₃, iš kurio išsirutuliojo o. Visos formos su ω (ἀρώσιμος, ἀρωμεναι ir t. t.) yra okazinės ir antrinės. Atvirkščiai, dorėnų formos su ἀρα-, ἀράσοντι, ἐναράτιον, ἄρατρον, Ἀρατνος rodo α, kuris nėra paaiškintas, bet galbūt trumpas (plg. Schwyzer, Glotta XII, 1tt.; Schwyzer E., A. Debrunner, Griechische Grammatik, I, 1939, 362, 683). Lo. turi arāre, kuris gali būti antrinis. Kitos kalbos turi praes. su *ye/yo: v. air. airim, go. arjan, lie. ariù, s. sl. orjǫ. Arklo pavadinimas ἄροτρον (kretiečių ἄρατρον) turi tokius atitikmenis: lo. arātrum, arm. arawr-, air. arathar-. Kitos kalbos turi tokius vedinius: lie. árklas, s. sl. rolo su priesaga l. Pagaliau ἄρονρα ‘arimas’ yra mot. g. vedinys su -yə₂, iš atematinio neutrum su r/n *arowr̥, plg. air. arbor (iš *arwr̥), gen. arbann iš *arwenos ‘grūdinės kultūros’ (plg. Benveniste, Origines de la formation des noms en indoeuropéen, 1935, 20tt., 112tt.). Lo. arvus yra tolimesnis. Bandoma gretinti su skr. urvárā- ‘pjūtis’, av. urvarā (Otrębski, KZ 1939, LXVI, 246 tt.).
Šaltinis:: Chantraine DEG I, 112–113

Antraštė:: árklas
Straipsnelis:: [Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archajišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, – jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų kalbų žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. árklas, prasl. *órdlo (pvz., s. sl. ralo, le. radło ir t. t.); bendras archaizmas (Trautmann, Baltisch-slavishes Wörterbuch, 1923, 13).
Šaltinis:: Gołąb 1982, 129

Antraštė:: árklas
Reikšmė:: Pflug
Straipsnelis:: Be abejonės, pr. aclocordo E 313 ‘leitseyl’ skaidytinas į aclo- ir cordo. Neaišku, ką reiškia leitseyl E 313; paprastai manoma, kad ‘pavadis’ (ar ‘saitas, pasaitėlis’?) [56 išn.: Taip atsargiai spėja J. Endzelynas Senprūšu valoda, 1943, 139]. Pr. aclocordo įrodytos etimologijos neturi [hipotezės pateiktos tekste] [218]. Manau, kad pr. aclocordo=aklakardā kilęs iš *arklakardā (ar iš *artlakardā), dėl *-r- nykimo, plg. lie. kim̃-grauža < *kir̃m-grauža (LKŽ V 843). Pirmasis pr. dūrinio komponentas (*artla-) > *arkla- (> *akla=aclo – veikiausiai tapatus su lie. árkla-s ‘Pflug’ = la. ârkls [bl. *artla(n)]; s. sl. ralo (< prasl.*ordlo). Antrasis sandas *-kardā (=-cordo) gali būti identiškas lie. lyčiai kardà (*kardā́) ‘iš kokio nors medžio žievės išrėžtos juostos, karnos, vartojamos pynimui; gluosnio plaušas’, plg. lie. karnà. Po šių prielaidų, rodos, neturėtų atsirasti kliūčių laikyti, kad pr. *aklakardā < *arklakardā pirmykštė reikšmė būtų ‘lie. *arkla-karda=plūgo (iš karnų, luobo) virvė (juosta)’. Sunku pasakyti, kaip šita virvė (juosta) naudota prie plūgo (ar plūgo įtempimo taisyme), ar ji buvo nuvyta iš karnų, ar tiesiog plati karna (juosta). Pirmykštė pr. *arklakardā reikšmė bus buvusi vien tik ‘plūgo karna, lunkas (lynas) = lynas, virvė iš karnų (ar – diržas), kuris naudojamas prie plūgo (ar jo įtempimo įtaisyme)’, vėliau galėjo įgyti reikšmę ‘tvirta virvė, lynas (diržas)’ ir ne tik iš karnų, nes virvę galėjo pritaikyti ir vežimų įrangoje. Minėtą pr. žodžio reikšmės pokytį galėjo lydėti desemantizacija, t. y. ryšys tarp pr. *akla- (=*akla-kardā) ir pr. *arkla-n ‘Pflug’ išblėso. Taigi pr. aclocordo E 313 ‘leitseyl’ kažin ar reiškia ‘saitas, pasaitėlis’ [219]; veikiau tai buvo ‘pavadis, Zügel’ ar kokios nors kitokios tinkamos įtempimui stiprios virvės (ar diržo) pavadinimas.
Šaltinis:: Mažiulis 1974, 218–219

Antraštė:: árklas
Straipsnelis:: Tačiau baltų-slavų šakniai, turinčiai pirminį trumpą akūtinį diftongą ir prabaltų-slavų kalboje neatitraukusiai kirčio iš tolimesnio skiemens (3 akcentinė paradigma), atitinka hetitų šaknis, kuri turi trumpą diftongą + h. La. âra (prabaltiškas-slaviškas oksitonas iš pirminio *arHā́ ‘(suartas) laukas; iš lauko’, ar̂klas = lie. árklas, pl. arklaĩ 3 akcentinė paradigma (≤ *arH-tló- – het. arh-z (abl.) ‘ant lauko’, arh-i (dat.-loc.) ‘žemėje’. Kai kuriose lie. kalbos tarmėse įvyko apibendrinimas pagal nom. sg. árklas ir daiktavardis buvo priskirtas 1 akcentinei paradigmai (pl. árklai). Tas pats procesas, t. y. aptariamo žodžio antrinis kirčio pakeitimas iš kilnojamojo akūtinio tipo (3 akcentinė paradigma) į baritoninį akūtinį tipą (1 akcentinė paradigma) įvyko ir slavų kalbose, plg. s.-kr. ra̋lo, le. radło.
Šaltinis:: Milewski 1966, 117

Antraštė:: árklas
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Lie. árklas, la. ar̂kls (dabar ‘plūgas’) – ide. priesagos -*tlo- (≥ rytų baltų -kla-) iš šaknies *arH- (lie. árti, la. ar̂t) vediniai. Le. radło turi paralelinę ide. priesagą *-dhlo-, o gr. ἄροτον ir lo. arātrum – ide. priesagą *-tro-.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 226

Antraštė:: árklas
Straipsnelis:: [Jeigu tam tikras etimonas, nors iš esmės ir aiškus, tačiau skiriasi ar ne visai paiso žodžių darybos taisyklių, etimologui privalu ieškoti tikslesnio sprendimo:] Sl. lytį *ārdla- ‘plūgas, arklas’ patvirtina č. rádlo, slov. radlo, le. radło, s. bažn. sl. ralo, r. ralo etc. Suprantama, kad sl. *ārdla- identiškas [23 išn.: Nemanau, kad kas nors pritartų Sennui (KZ 1954, LXXI, 168) manančiam, kad sl. ir bl. kalbos čia iš esmės skiriasi viena nuo kitos] su lie. árklas, la. arklis. Kadangi bl. lytys kildintinos tik iš *ārtla-, tai sl. ir bl. praformos yra nepriklausomi dariniai? Suprantama, kad ne, nes abu žodžiai paveldėti iš ide. prokalbės. Galime tik spėti, kad sl. lytis buvusi perdaryta iš ankstesnės *ārtla-. Taigi sl. *ārdla-, bl. ārtla- < *ārtla-. Žinome, kad ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘plūgas, arklas’, remiasi *arətro-, plg. gr. ἄροτρον, arm. arawr, lo. arātrum, v. air. arathar, vels. aradr, s. isl. arđr. Vėlgi bl.-sl. kalbos skiriasi (dėl priesagos -tlo-) nuo kitų ide. kalbų. Toks teiginys būtų teisingas, jeigu bl.-sl. ‘plūgas’ laikytume naujadaru, o ir ide. prokalbė nepažintų žodžio, reiškiančio ‘arklas’. Vadinasi, privalome bl.-sl. *ārtla- derinti su ide. *arətro-. Akivaizdu, kad bl.-sl. -r-tr- buvo disimiliuota į -r-tl- (žr. mano samprotavimus apie šį reiškinį leidinyje Kratylos 1957, II, 120t.).
Šaltinis:: Szemerényi 1967, 277

Antraštė:: árklas
Straipsnelis:: S. air. arathar neutr. arba m. ‘plūgas’ ir ‘ariama žemė’ [...]. Pavadinimas ‘plūgas’ aiškiai padarytas iš šaknies [a-85] *ar- (žr. ar- ‘auginti, arti’) su instrumentalio priesaga -tro- ir, išskyrus arijus, v. bret. arazr, bret. arar, lo. arātrum, gr. ἄροτρον, arm. araur, s. isl. arotr, lie. árklas (su priesaga -klo-), s. sl. ralo.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, a84–a85

Antraštė:: árklas
Straipsnelis:: Sl. *ārdła ‘plūgas’ aptinkamas č. rádlo, slovk. radlo, le. radło, bažn. sl. РАЛО, r. (pasen.) рало ir kt. Aišku, kad šis žodis yra tapatus lie. árklas. Tačiau čia kyla problema, nes baltų formos gali pratęsti tik *ārtla-, bet ne *ardla-. Spėjama, kad slaviška forma yra senesniojo *ārtla- pakitimo rezultatas: Mikola yra įrodęs, kad slavų kalbose įvyko -tl- suskardėjimas ir dėl to atsirado -dl-. Dar problemiška, kad reikšme ‘plūgas’ ide. kalbose vartojama forma *arətro-; plg. gr. ἄροτρον, arm. arawr, lo. arātrum ir kt. Atrodo, reikia suderinti bl.-sl. *ārt-la su ide. *arətro-. Ir tada bl.-sl. pirminiai -r–tr- disimiliavosi į -r–tl-.
Šaltinis:: Семереньи 1967, 4, 11

Antraštė:: árklas
Reikšmė:: plūgas
Straipsnelis:: Arm. [arawr, arawroy ‘plūgas’] susiję su europinėmis [ide.] kalbomis, plg. dar [be gr. ἄροτρον ir lo. arātrum] v. air. arathar-, kimr. aradr, s. š. germ. arđr ‘plūgas’. Lie. árklas ir sl. ralo turi kitą priesagą.
Šaltinis:: Solta 1960, 126

Antraštė:: árklas
Straipsnelis:: žr. irti
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 108

Antraštė:: árklas
Straipsnelis:: [Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Ide. *h₂erh₃tlo- ‘plough’ (plg. gr. árotron, lo. aratrum, kimrų aradr) > *artlo- > lie. árklas.
Šaltinis:: Matasović 2005, 152

Antraštė:: árklas
Straipsnelis:: [Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija. Laringalai išnyko savarankiškai baltų ir slavų kalbose, pvz.:] lie. árklas < *aՙrtlo- < *H₂erH₃tlo-, plg. gr. ἄροτρον.
Šaltinis:: Kortlandt 2008, 12

Antraštė:: árklas
Straipsnelis:: žr. arklys
Šaltinis:: Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 173

Antraštė:: (arklas)
Straipsnelis:: žr. arti
Šaltinis:: Куркина 2006, 155

Antraštė:: árklas
Reikšmė:: plough
Straipsnelis:: Straipsnyje pasitelkus keltų kalbų pavyzdžius svarstoma, ar ide. *-CHCC- > *-CCC-. Hacksteinas mano, kad laringalas buvo pakeistas silpnuosiuose ‘daughter’ linksniuose keltų prokalbės paradigminiame lygmenyje: gr. ἄροτρον, lie. árklas ‘plough’ < h₂erh₃-tro-/-tlo pavyzdžiais iliustruojama, kad laringalas pakeistas prieš aiškią morfemos ribą, remiantis jo prezensu: gr. ἀρόω, lie. árti.
Šaltinis:: Zair 2012, 624

Antraštė:: árklas
Straipsnelis:: žr. ženklas
Šaltinis:: Olsen 2010b, 31–33

Antraštė:: árklas
Straipsnelis:: Galimai tarpusavyje buvusių susijusių ide. priesagų *-tlo-, *-tro-, *-tʰlo-, *-tʰro- (fem. *-tlah₂-, *-trah₂-, *-tʰlah₂-, *-tʰrah₂-) priebalsio *-l- resp. *-r- pirminė distribucija priklausiusi nuo šaknies struktūros. Priebalsis *-r- pasitaikydavęs po šaknų, sudėtyje jau turėjusių sklandųjį priebalsį, o priebalsis *-r- – visur kitur (buvęs nežymėtasis narys). Baltų ir slavų kalbose paprastai apibendrintas priesagos variantas su *-l-. Vedinių su ide. *-tr- po *-r- pavyzdžiai: […] ide. *h₂arə₃-tro- > gr. ἄροτρον, lo. arātrum, arm. arawr, v. air. arathar, s. isl. arðr, s. sl. ralo, lie. árklas […].
Šaltinis:: Olsen 2010b, 37