Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: karas.

Antraštė:

kãras

Straipsnelis:

[Pateikiu pamarėnų (tiksliau pagal Lorentzo skirstymą – slovincų, kašubų, saborų), kitų sl. kalbų ir baltų atitikmenis:] 10) Pamar. kȯr ‘skurdžiai, padugnės, niekšai’ (prie jo s. bažn. sl. korъ ‘žiaurus elgesys, tyčiojimasis, neteisybė, skriauda, įžeidimas, gėda, negarbė’) ~ lie. (pasen.) kãras ‘kariuomenė, [vok.] Heer’, rytų la. kars ‘t. p.’ ← bl.-sl. *kara-.

Šaltinis:

Hinze 1984b, 193

Antraštė:

karas

Straipsnelis:

Het. tuzzi- / tuzzii̯a- vedimą iš ide. *teut(i)i̯o- ‘*teutā priklausantis; kariuomenė’ išsamiau pagrindė H. Eichneris […]. Eichnerio pateikta semantinė paralelė su ide. *kori̯o- ‘kariuomenė’ yra nepakankamai įtikinama, nes jau *koro-, taigi be -i̯o- formanto, gali turėti reikšmę ‘kariuomenė, armija’ (s. persų kāra- m. ‘kariuomenė, žmonės’ [plg. W. P. Schmid, Beiträge zur Namenforschung, 1960, XI, 204 (su tolimesne literatūra)]), plg. lie. kãras ‘[vok.] Krieg’.

Šaltinis:

Neu 1971, 67

Antraštė:

karas

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Kaip ir daugelyje kalbų, ‘karas’ ir ‘kariuomenė’ turi bendrą pavadinimą: lie. kãras ir kãrias (kariáuti), la. (abiem reikšmėm) kaŗš, pr. kargis ‘kariuomenė’ (karia-woytis ‘kariuomenės apžiūra’). Pirminė reikšmė buvo ‘būrys’, plg. kãras su veiksmažodžiu kérti, kęra (trm. kérsta) ‘atsilikti, atsiskirti, pasitraukti’. Giminiški: go. harjis, s. v. a. hari ‘kariuomenė’, s. persų kāra- ‘kariuomenė’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 232

Antraštė:

kãras

Straipsnelis:

Gr. κοίρανος m. ‘karalius, vadas’ […]. Kaip po kitų pripažįsta Friskas, gretintinas su tą pačią priesagą turinčiu s. skand. herjann- ‘Odino pravardė’. Tai neleidžia šio darinio kildinti iš ide. Ide. kamieno *koryo- ‘armija, karių grupė’ derivacija gerai paliudyta germ. bei keltų kalbose: go. harjis ‘armija’, lie. kãrias, v. air. cuire ‘grupė’ su galų genčių pavadinimais Tri-, Petru-corii ‘iš trijų, keturių giminių’. Gr. κοίρανος, taip pat kaip ir s. skand. herjann, susiję tik priesaga, kaip ir lo. dominus, go. þiudans greta þiuda. Bet jeigu jį skaidome į κοίρα-νος, tai pagrindu knieti atstatyti f. *κοῖρα, o ne *κοῖρος. Graikų kalboje kamienas *κοιρο- arba *κοιρα- yra paliudytas retuose antroponimuose, plg. Κοιρωνίδαι, Κοιρó-μαχος, *Κοιρά-τᾱς suponuojamas pagal Κοιρα-τᾱ́δας: Solmsen, Glotta 1909, I, 76t., bei Bechtel, Personennamen, 253. Ši svarbi grupė vakarinėse ide. kalbose tik liekanos pavidalu egzistuoja graikų kalboje, ir κοίρανος buvo pakeistas naujomis formomis: ἄναξ bei βασιλευς. M. S. Ruiperezas, norėdamas paaiškinti Mikėnų pareigūnų pavadinimus koretere, porokoretere, atstato daiktavardinį veiksmažodį *κοιρέω (Études Mycéniennes, 105–120), tačiau ši hipotezė neapsieina be sunkumų (R. Lejeune, Phrygien, 1960, 22, išn. 65; [...]). Greta *kor-yo- pripažįstamas ir kamienas *kor-o- žodyje kãras, s. persų kāra- (su ilgu šaknies balsiu) ‘armija, liaudis’. Žr. Pokorny IEW, 615t.

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 553

Antraštė:

kãras

Straipsnelis:

[Kalbama apie Elbingo žodynėlio karyago ‘karo žygis’ 411 etimologiją]. Pr. kamienas kara- (toks, kaip ir lietuvių žodžio kãras) atrodo esąs senas abstraktas ‘skyrius, būrys, [le.] oddział’ iš pirminio veiksmažodžio kér-ti ‘atsiskirti, atvėpti, [le.] oddzielać się’ (praes. kér-sta), iš kur tik vėliau atsirado ‘karo būrys = armija’.

Šaltinis:

Smoczyński 1986a, 177

Antraštė:

kãras

Straipsnelis:

žr. karias

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 234

Antraštė:

kãras

Straipsnelis:

žr. karys

Šaltinis:

Джаукян 1963, 99

Antraštė:

kãras

Straipsnelis:

Jotvingių karo ‘kova’, plg. lie. kãras, la. kaŗš, pr. acc. sg. kariausnan ‘kariavimą’.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 74

Antraštė:

kãras

Straipsnelis:

Mikėnų titulas ko-re-te buvo siejamas su gr. *κόρρος (plg. ide. *kori̯o-: go. harjis, galų ⁰corii, lie. kãrias (trm.), kãras, kariúomenė), tačiau, atrodo, patikimiau analizuoti Mikėnų ko-re-te kaip /korētēr/ ‘the one who makes grow’ ir laikyti nomen agentis iš Mikėnų /korē-mi/, kuris yra atematinė denominatyvo *k̑orh₁e-i̯ó/é- ‘to be a */korós/ forma, plg. Mikėnų da-mo-ko-ro /dāmokoro/- ‘who lets grow the community’.

Šaltinis:

García Ramón 2010, 85–87