Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lanka, gruzdis, skila, kepurnas.

Antraštė:

lankà

Reikšmė:

der Überschwemmung ausgesetzte Wiese, Aue, Marsch, Tal

Straipsnelis:

žr. lenkė

Šaltinis:

Merlingen 1978, 73

Antraštė:

lanka

Straipsnelis:

Lie. lanka (: lie. lenkti); kuris giminiškas su s. sl. lękǫ, lęšti ‘lenkti’. Kitose ide. k. sąvoka ‘lanka’ taip pat kartais siejama su sąvoka ‘lenkti’, pvz., lo. campus ‘lanka, lyguma’ galbūt giminiškas su gr. κάμπτω ‘lenkti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 26–28

Antraštė:

lankà

Straipsnelis:

J. Hubschmid (Praeromanica = Romanica Helvetica XXX, 1949, 64 t.) iš Alpių apylinkių randa pavyzdžių, kurie kilę iš *lanka. […] Jų santykis su lie. lankà, s. sl. lǫka jau Meyer-Lübke yra nustatytas (REW; ZfslPh XXXIX, 917). […] V. J. Abaev iš osetinų kalbos yra randa daug sutapimų su europiečių kalbomis, kurių nėra iranėnų ir indų kalbose. Osset. lænk < *lanka ir læncæ < *lankja ‘tarpeklis, klonis, slėnis, įdauba’; šiuos deda kartu su mūsų žodžių šeima [žr. lénkė].

Šaltinis:

Merlingen 1978, 74

Antraštė:

lankà

Straipsnelis:

žr. lenkė

Šaltinis:

Merlingen 1978, 73

Antraštė:

lankà

Straipsnelis:

Oset. lænk | læncæ ‘dauba; slėnys; žemuma’. Neatskiriamas nuo toch. leṅke ‘įduba, dauba’, lie. lankà ‘pieva, slėnis’, s. sl. lǫka ‘dauba’, r. (dial.) лука ‘žole apaugęs įklonis’ (Даль), луко-морье ‘jūros įlanka’, bulg. лъка ‘dauba’. Toponimikoje plg. s. i. Lankā-pura, sakų Laṃggä-kamtha ‘Lanka miestas’. Ide. [29] bazė *lenk- ‘įlinkti, linkti, įlinkis’ paliudyta ir kitose ide. kalbose (Pokorny 676 t.). Ironų ir digorų formos atspindi du pirminius variantus: ironų lænk ← *lanka, digorų læncæ ← *lančia ← *lankia. Žodžio pradžios l (vietoj laukiamo r) reikia gretinti su tokiais atvejais, kaip bælon ‘balandis’ šalia lie. balandis, læsæg ‘lašiša’ ir kt.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ II, 29–30

Antraštė:

lankà

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] lie. lankà = serb. lúka.

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 343

Antraštė:

lankà

Straipsnelis:

[Retsykiais oset. kalboje aptinkame leksikos izoglosų ne su kitomis i.-ir., o su š. ir vak. ide. kalbomis:] Oset. lytys lænk | læncæ ‘duburys; žemuma; klonis’ siejasi, šliejasi prie toch. lenke ‘duburys; įduba’, lie. lankà ‘slėnis; įduba, duburys’, s. sl. lǫka ‘slėnis’, r. лукоморье ‘jūros įlanka, užutėkis’, r. dial. лука ‘įklonis’, bulg. лъка ‘duburys; paupio pieva’. Oset. lænk < *lanka-, læncæ < *lankja. Abi formas regime slypint europ. kalbose (Pokorny 676). Arijai atitikmenų neteikia.

Šaltinis:

Абаев 1965, 17

Antraštė:

lankà

Reikšmė:

durch Überschwemmung bewässerte Wiese

Straipsnelis:

Rekonstruojama tam tikrų vietovardžių praforma *Lankavel (-is, -e sietina su apeliatyvu sl. lanka (taip EO II 22; MH 90 arba tiesiai su la. (kuršių) lañka ‘durch Überschwemmung bewässerte Wiese’; plg. lie. lankà ‘idem’ ir veiksmažodžius lie. leñkti, la. lìekt ‘biegen, krümmen’ (LEW 339). Šią reikšmę išsaugojęs ir v. ž. „Lanke“ – skolinys Rytų Vokietijoje, plg. Krumme Lanke.

Šaltinis:

Schall 1966, 22

Antraštė:

lankà

Straipsnelis:

Lie. lankà ‘swamp’ mobilumas yra antrinis, plg. sl. *lǫk'a, gen. *‑'ǫ (pagal Dybo dėsnį).

Šaltinis:

Jasanoff 2008, 351

Antraštė:

lankà

Straipsnelis:

Straipsnyje aptariami vietovardžiai su *kaim- Semboje. Plg. lie. lankà, la. lanka.

Šaltinis:

Blažienė 1989, 22–23