Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skonis, išvysti, kerkužis, lepnas, lamatas, godulys, kovarnis, kovas, kiaukšt, brangvynas, skederva, kabalda, krėsti, tiesus, katė, plūšis, ašmens, stremti, kinis, pradaryti, maurai, peikštus, karvė, prapuolu, svečopas, pasienis, skrabnus, pūžniai, juosėti, gabras, kemžti, piktropė, kaišyti, pražastis, skarinis, giežus, apskritas, grūmikas, grumšterėti, silpnas, mėgti, spragčioti, kadagėtas, lokys, rąstas, ažeras, draugtarnis.

Antraštė:

skonis

Straipsnelis:

Lie. skonis, pirm. reikšmė ‘geras skonis’, gimin. skanus, išoriniai ryšiai ir santykiai visiškai neaiškūs. Kitose ide. k. šios reikšmės žodžiai gali būti susiję su sąv. ‘liežuvis’, ‘maistas’, ‘pūsti, dūmai’, ‘malonus’ ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 1031

Antraštė:

skõnis

Reikšmė:

maisto, gėrimo ar kt. sukeliamas pojūtis burnoje

Straipsnelis:

DŽ⁵ nurodomas skonė́ti, skõni (-ė́ja) ‘būti skanu’ ir trm. (žem.) skomė́ti skõmi (-ė́ja) vestini atitinkamai iš skõnis (-as, LKŽ XII 1019t.) ir skõmas (skómas), -is (ir kt. kamienai, LKŽ XII 1017tt.) ‘maisto, gėrimo ar kt. sukeliamas pojūtis burnoje’. Būga 1959, 693 nesutinka, kad lie. skomas – polonizmas (plg. le. skoma (sen.) ‘apetitas, noras; dantų šipimas’), nes lauktume *skoma/s. Nebent čia būtų vėlyvas skolinys. Tai galėtų būti ir priesagos -ėti vedinių šaknies balsio pailginamo atvejis: tuomet iš būdvardžio skanùs vestume skanė́ti (plg. skanė́ti, -ė́ja ‘darytis skanesniam’; ‘būti skanu, jausti skanumą’), o pailginus šaknies balsį atsirastų antrinis ryšys su skõnis. Dėl skomė́ti ir skonė́ti santykio reikia pasakyti, kad su balsiu a žinomi tik tokie veiksmažodžiai, kurių šaknis baigiasi n (LKŽ XII 730tt.) ir LKŽ nėra žodžių, prasidedančių skam-, kurie reikštų ‘skonis, skanumas’ ar pan.

Šaltinis:

Pakerys 2006, 76–77