Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ketera, altorius, gurus, bebrius.

Antraštė:

keterà

Reikšmė:

pakaušis (arklio), šeriai, kupra, krūtinė (arklio), viršūnė, viršus (kalno), stogo kraigas, vagos viršus

Straipsnelis:

Karpatų oronimus r. Бескиды, le. Bieskidy, vengrų Beszkéd bandoma sieti (žr. Трубачев О., Названия рек Правобережой Украины, 1968, 281 [ir kt. lit. ...]) su ilyrų sudėtiniu žodžiu – *bizkēt- (kit-) ‘bukų giraitė’, plg. Буковина. Šaknis *kē̆t- neaiški, nes ilyrų *kē̆t- (kit-) neturi atitikmenų kitose ide. kalbose, o ir šaknies *kē̆t- reikšmę ‘miškas’ reikia laikyti hipotetine. Patikimiausiuose šaltiniuose *kē̆t- fiksuojamas kartu su žodžiu ‘kalnas’ (ὄρος, mons); plg. kitus toponimus ir hidronimus: pr. Kethen, Kyten, Ketawe, lie. Ketãviškės, la. Ķetes, aukštutinio Dnepro Четовка, Четово [125]. Mums atrodo, kad ankščiau minėtus toponimus ir hidronimus galime sieti su šaknimi *kē̆t-, kuri atspindėta baltų kalbose. Turime omenyje dvi lie. leksemas, kurios paprastai atskiriamos (žr. Fraenkel LEW, 246–247), t. y. 1. lie. keterà bei sketerà (žodžio pradžios k-, sk- kaita šios grupės žodžių tarpe pasitaiko dažnai) ‘pakaušis (arklio), šeriai, kupra, krūtinė (arklio), viršūnė, viršus (kalno), stogo kraigas, vagos viršus’; 2. lie. kė̃sti (kėčiu, kėčiau < *kėt-, plg. kėtóti) ‘išplėsti, atverti’. Manome, kad bl. *kē̆t- : *skē̆t- neabejotinai siejasi su sl. *čet- : *ščet- (< *sket-) ‘šeriai, šepetys, spyglys, kekė’ (plg. r. dial. щеть ‘aštriatvorė’) [126]. Rusų kalbos elementas щет- Dalio žodyne (IV 1505) apibūdinamas: „tai, kas šiaušiasi, styro, stirkso“, o ir lie. kė̃sti reikšmės gali būti suprastos analogiškai. Manome, kad dabar paaiškėja semantinė ilyrų šaknies *kē̆t- motyvacija: ją turime suprasti kaip ‘tai, kas pasišiaušia, styro, sudaro išsikišimus, viršūnių eilę’. Toks apibūdinimas, atrodo, gali tikti miškui (s.-kr. čètina ‘spyglys, šeriai’, č. četina ‘spyglys, spygliuočių miškas’) ir kalnui (tiksliau, kalnynui). Kitaip tariant, šaknis *kē̆t-, matyt, sudaro tarsi dvinarį kompleksą – kalnas, apaugęs mišku. Konkrečiomis sąlygomis galėjo realizuotis tai pirmas, tai antras narys, plg. sl. *gora ‘kalnas, mons’ – kai tuo tarpu bulg. горà ‘miškas’, lie. girià, pr. garian ‘medis’. Baltų arealo elementas *kē̆t-, atitinkantis karpatų-balkanų *kē̆t-, buvo papildytas sema ‘aukštis’, plg. kalno ketera.

Šaltinis:

Топоров 1982 (1985), 124–126

Antraštė:

(s)ketera(s)

Straipsnelis:

Žr. sketeras

Šaltinis:

Mažiulis 1984a, 81

Antraštė:

keterà

Reikšmė:

stogo viršūnė, šelmuo [ir kt.]

Straipsnelis:

žr. sketera

Šaltinis:

Eckert 1972b, 135–145

Antraštė:

kẽterà

Straipsnelis:

žr. sketera

Šaltinis:

Urbutis 1974b, 132–136