Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: sketera, tada, pakilus.

Rezultatai

Antraštė:: sketerà
Reikšmė:: (arklio, gyvulio) nugarkaulis ties sprandu; gūbrys, gogas, gūbrio šeriai, Widerrist (bei Pferden); Buckelhaar [ir kt.]
Straipsnelis:: [135] Abu semantinius komponentus – ‘kartis, rykštė, stogo šelmuo’ ir ‘glotnus, lygus (apie plaukus); netankus (apie barzdą ir plaukus); susivėlęs, sutaršytas, nešukuotas’, kuriuos galima skirti la. šķȩter-, šķȩstr-, šķest- vediniams, galima teikti ir lie. (s)keter-, sketel- vediniams, nors pastarieji kai kurias reikšmes yra labiau išplėtoję: lie. sketers ‘plona stogo kartis, dünne Stange im Strohdach’, skẽteras ‘stogo šelmuo, Dachfirst’, keterà ‘stogo viršūnė, šelmuo’; keteris ‘gūbrio, sprando plaukai, karčiai, (kiaulės) nugaros šeriai, Haar auf dem Kamm; Mähne; Rückenborste (des Schweines)’, [ir kt.], sketẽlis ‘nugaros šeriai, Rückenborsten’. Lie. vedinių tolesnės reikšmės, nebūdingos latvių žodžiams, aiškintinos polisemija. Taigi lie. sketerà, keterà dar turi tokias reikšmes: 1. ‘nugarkaulis ties sprandu, gūbrys, gogas, [136] (arklio) sprandas’; 2. ‘kalno viršūnė, gūbrys’; vien keterà turi 3. ‘mazginis sustorėjimas, išauga’, 4. ‘(paukščių) skiauterė, iškilimas’, 5. ‘(arklio) krūtinė’, 6. ‘(vagos) viršus’. Formaliai lie. žodžių grupei būdinga žodžio pradžios s mobile dubletai sk- : k-. Galbūt šį reiškinį atspindi ir la. šķȩtna = ķȩtna ‘letena’ (perkeltine prasme ir apie bangų keteras). [137] Baltų žodžiai atspindi ide. prokalbės senąjį r/n kamieno heteroklitiką. r kamienas išlaikytas lie. sketerà, sketers, skẽteras, sketìra, taip pat ketera, kẽtaras, ketìra; la. šķȩtra, šķeteri, šķetrs [ir kt.]. La. šķȩsta, šķeste [ir kt.] yra naujos formos su įterptu -s-. [138] Senųjų heteroklitų kontinuantai lie. kalboje dažnai atspindi kamieno kaitą: -er-/-ar-/-ir-/-r-, plg. lie. keterà, kẽtaras, ketìra ir lie. skėtrióti, la. šķȩtra ir šķeteri. Minėtiems heteroklitams bl. *(s)keter-, mūsų manymu, priklauso grupė iš dalies smarkokai nutolusių reikšmių veiksmažodžių: lie. skė́trioti, skėtrióti ‘(Arme, Flügel) schwingend spreizen, mit den Händen fuchteln, gestikulieren’ [ir kt.] [139], taip pat ir lie. skėtronas ‘Hahn’ (t. y. tas, kuris su išskėstais sparnais, išdidžiai vaikštinėja), skėtriniñkas ‘Haushahn’, skiauturė ‘Hahn’ (taip mano ir E. Fraenkelis). Greta senojo r kamieno pasirodo ir veikiausiai naujesnis [140] i kamienas: la. trm. šķests, kurio antrinis s įterptas prieš t, tiksliai atitinka sl. *ščetь, iš senesnio *sketis. r/n kamieno pėdsakų slavų atitikmenys nerodo. Tačiau bl. ir sl. žodžių giminystę rodo semantikos sutapimai. [141] Sl. *ščetь, *ščetina, trm. četina reikšmės susitelkia ties reikšmės šerdimi ‘šeriai, šiurkštūs, atsikišę žvėries plaukai, nugaros plaukai’ ir sutampa su atitinkamomis [142] bl. žodžių reikšmėmis. Su reikšme ‘kartis’ susijusios r. trm. ščet‘ ‘tvora iš stačių karčių’, slov. ščę̂t, -i ‘statinė tvora, įrenginys prie upės ar upelio, statinys iš baslių’. [143] Dar tarpusavio sąsajas rodo ir reikšmė ‘plaukų kuokštas, plaukuotumas’ ir kt. [144] Glaudžią bl. ir sl. žodžių giminystę dar kartą paliudija ir vienas fonetinis bruožas: žodžio pradžios sl. šč- vyrauja šiaurės slavų areale, o pietų slavų (išskyrus slovėnus) plote matyti *četina. [145] Tai rodo praslavų laikų žodžio pradžios kaitą sk-/k-, būdingą ir bl. žodžiams.
Šaltinis:: Eckert 1972b, 135–145

Antraštė:: skẽterà
Straipsnelis:: [Aptariami *(s)ket- šaknies žodžiai.] Išskiriamos trys stambios šios šaknies semantinės grupės. Atskirą grupę sudaro reikšmės ‘gogas, kūbrys’ žodžiai. Lie. sketerà (skẽtera), skẽteras, sketerė̃, sketerỹs, sketerìs, sketerius, skẽtara(s), sketura(s) ar įprastesnis keterà (kẽtera) su variantais keteria, keteris, kẽteras, ketirà ir kt., reiškiančiais ‘(kalno, bangos) viršūnė’, tarmėse vartojami ‘gyvulio sprandas (arčiau pečių), sprando ar nugaros ties pečiais viršutinė (pakilesnė, išsišovusi) dalis, gogas, kūbrys’ reikšme (žr. LKŽ V 648). Nuo pastarosios nepagrįstai atskyrus reikšmę ‘gubrio šeriai, plaukai’, klaidingai įžiūrima betarpiška semantinė sąsaja su sl. *ščetь, *ščetina ‘šerys, (kolekt.) šeriai’. Be minėtųjų, tarmėse dar fiksuojamos perkeltinės reikšmės ‘stogo viršūnė, šelmuo, kraigas’, ‘žuvies nugaros pelekas’, ‘rugienų pakopa po pradalge (t. y. ilgesnių ražų ruožas’, ‘jaučio kuodas tarp ragų’. Plg. abejotinas siūlomas Daukanto pavartoto sketeras (žr. Budą Senowęs – Lëtuwiû Kalnienû ìr Zámаjtiû ìsraszzę… Jokyb ̕s Łaukys. Petropìlie, 1845, 21) sąsajas su la. šk̡eteris ar šk̡eters reikšme ‘klostis’ (žr. A. Leskien, Die Bildung der Nomina im Litauischen, Leipzig, 1891, 444). Substratinių sketera(s) liekanų esama rytų slavų kalbose: br. trm. скітер ‘skerstuvių dovana’ ir ukr. topon. Скитерево (žr. А. П. Непокупный, - Мовознавство 1969 3 19; Baltistica VI (1970) 24). Minėtinas tos pačios reikšmės „tverečinių dzūkų“ sketẽlis ‘хребет; paties nugaros viršaus šeriai’ (K. Būga, RR II 152), plg. sketẽlius ‘sprandas, kuštera’. Visi šios grupės daiktavardžiai dabar supaprastėję ir dariniais neina, todėl visiško aiškumo dėl pirmykštės žodžių darybos nėra, kaip ir dėl kitų savo forma analogiškų panašios semantikos žodžių. Prisiminus la. šk̡eteri ir šk̡etra, einančius karčių pavadinimais, galima pridurti, kad ši – karčių ar stiebų – reikšmė panašiems
Šaltinis:: Urbutis 1974b, 132–136