Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: karvelis, laišis, gairėti, pašarža, patvarus, kapurnė, rangus, auseklis, kaugė, bindolikas, lenkti, kekulas, kukurė, svidus, alksnotas, orarykštė, kaimynė, dirvonas, duоlis, -ė, vigrus, gultis, ruikis, dindėti, vaikščioti, kengė, kulkšnis, aukšlė, stengti, laukakaktis.

Rezultatai

Antraštė:: karvẽlis
Straipsnelis:: žr. karvė
Šaltinis:: Топоров ПЯ K–L, 347–348

Antraštė:: karvẽlis
Reikšmė:: balandis
Straipsnelis:: Lie. karvus ‘plikas’ (‘bald’) anksčiau galėjo turėti ir reikšmę ‘su balta galva, su balta žyme kaktoje’ (žr. karvus). Tikėtina, kad lie. adj. karvus galėjo turėti ir išplėstinę formą *karvelis (plg. dìdis : dìdelis, daũg : daũgelis). Vadinasi, lie. karvẽlis ‘naminis ar laukinis balandis’ (‘pigeon and wild dove’) bei karvẽlis ‘mėlynai žydinti darželio gėlė’ (‘a plant bearing blue flowers’), yra spalvos termino *karvelis substantyvizacijos atvejai, palaipsniui permodeliuoti ir priderinti prie didelės s. grupės su mažybine priesaga -elis.
Šaltinis:: Karaliūnas 1993, 110

Antraštė:

karvẽlis

Reikšmė:

mėlynai žydinti darželio gėlė

Straipsnelis:

[Autoriaus nuomone, galima rekonstruoti lie. spalvinį adj. karvus || *karvas ‘plikas; turintis baltą galvą ar baltą žymę galvoje’ (‘bald; having a white head or a white spot on the forehead’) (žr. karvus)]. [111] Kadangi yra la. karva ‘juodžemis (melnzeme, degzeme)’ EH I, 590, kur aiškiai matyti reikšmė ‘juodas’ (‘black’), ir, be to, esama lie. hidronimų Kar̃vė, Kar̃vis, Karvỹs ir, galbūt, Karvedà (kuriems patenkinamų etimonų nerasta, plg. Vanagas, Hidronimų etimologijos žodynas, 1981, 148–149), matome spalvų spektrą nuo baltos iki juodos. Taigi tarpinis atspalvis [mėlyna] galėtų būti reprezentuojamas lie. karvelis ‘mėlynai žydinti darželio gėlė’ (‘a plant bearing blue flowers’).

Šaltinis:

Karaliūnas 1993, 110–111

Antraštė:

karvẽlis

Straipsnelis:

Lie. karvẽlis vartotas jau XVI a. Mažosios Lietuvos raštuose, pradedant M. Mažvydu (plg. Urbas 1996, 184). Wolfenbüttelio Postilėje pavartotas kalbant apie Šventą Dvasią ir aukas po vaiko gimimo (WP 286v, 26–30; WP 71v, 36–72r, 3). Jis taip pat rastas Bretkūno Postilėje bei Mažosios Lietuvos pirmuosiuose rankraštiniuose vokiečių-lietuvių kalbų žodynuose, o nuo XVI a. fiksuojamas ir Lietuvos Didžiuosiuose raštuose – Daukšos Postilėje (plg. Kudzinowski 1977, 352), K. Sirvydo žodynuose (plg. Pakalka 1979, 742; 1997, 504). Jis veikiausiai kilęs iš spalvos pavadinimo (žr. Fraenkel 1955–1965, 225t. ir lit.; Sabaliauskas 1990, 200). Tai patvirtino S. Karaliūnas, 1993 m. nustatęs, kad baltų kalbose greta šárvas, šìrvas / šírvas egzistavo ir jų kentuminis variantas *karvas (plg. lie. karvus ‘plikas, plikagalvis’, la. karva ‘juodžemis, durpės’), giminiškas lie. ker̃šas. Tikėtina, kad karvẽlis kadaise priklausė ypatybės turėtojų pavadinimų darybos kategorijai ir turėjo reikšmę ‘tai, kas plika, pilka’. Dar žr. kárvė.

Šaltinis:

Ambrazas 2010b, 108–111