Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ausìs
Straipsnelis:
Gr. οὖς neutr. ‘ausis’ [839…]. Gr. οὖς įeina į įvairių formų seriją ausiai pavadinti, kuriai sunku atstatyti vieną formą. Neturime nieko, kad paaiškintume graikų kalbos faktus senomis dviskaitos uši (iš *ausī) formomis, pridedant lie. ausìs ir lo. auris. Germanų kalbose go. auso suponuoja nosinį kamieną ir dvibalsį su a arba o žodžio pradžioje. Arm. ukn taip pat turi pailginimą n, tačiau padarytas pagal akn ‘akys’ modelį. S. sl. uxo / ušese suponuoja sigmatinę galūnę *ausos, *auseses; keltų kalbose s. air. au taip pat remiasi s kamienu. Gr. kalba beveik pastoviai pateikia balsį o, morfema -ατ- žodžio gale (išskyrus nom.-acc. – žymūs sigmatinės galūnės pėdsakai. Nom.-acc. οὖς, kaip rodo senųjų įrašų grafika, privalo turėti oo kontrakciją. Forma turi remtis *οusos, tai atitinka s. sl. uxo, gen. ušese (kuriam žodžio pradžioje atstatoma au-). Šio sigmatinio tipo reikšmę patvirtina gr. Mikėnų faktai – dūriniai su -ώϝης, jo pėdsakas išlieka ir abėcėlinėje graikų rašyboje. Egzistuoja du sunkumai. 1. *ὀϝατος tipo galūnė su nosiniu; su metriniu pailginimu – οὔατος. Buvo pastebėta, kad germ. kalbos turi formas su nosiniu, plg., pvz., Benveniste, Origines de la formation des noms en indoeuropéen, 1935, 7 ir 24, tačiau go. auso tipas skiriasi ir, be to, germanų kalbose produktyvus. Szemerényi, Studi Micenei 1967, III, 61t. stengiasi įrodyti, kad gen. *ὀϝατος yra gr. inovacija dėl senųjų formų su -ατος analogijos. 2. Pradinio dvibalsio balsis o, išskyrus gr., patikimo atitikmens neturi. Szemerényi teigia, kad jis bus atsiradęs iš analogijos su akies pavadinimu, plg. ten pat, 65 su arm. akn pavyzdžiu. Drąsi Szemerényi’o analizė randa atramą dūriniuose su -ώης, [kilusiuose] pagal λαγώς, o dėl balsio a remiamasi παρειαί, eolų παρανα, Mikėnų parawajo, plg. ten pat, 65. Pirmenybę galima atiduoti laringalų teorijos šalininko Beekeso požiūriui, kuris atstato *ə₂us-, * ə₂ous- * ə₂us- ir aiškina παρειαί, ἆτα ir οὖς koegzistavimą (Sprache 1972, 123–125).
Šaltinis:
Chantraine DEG III, III, 839–840
Antraštė:
ausìs
Straipsnelis:
Pr. ausins ‘ausys’ etimologiškai siejasi su lie. ausìs, la. áuss (seną šakninį kamieną rodo lie. gen. sg. ausès, gen. pl. ausų̃, [all.] ausump, nom. pl. aũses; plg. la. gen. pl. ausu šalia aušu; s. lie. raštuose yra i-kamieno pavyzdžių: ausiu, ausiump, ausių ir pan., žr. Skardžius, IF 1956, LXII, 158; Kazlauskas, K 1961, III, 74; Zinkevičius, Lietuvių dialektologija, 1966, 263); sl. ухо, uši (Meillet’o nuomone, lie. ausìs sudarytas *ausì pagrindu ir siejasi su sl. uši, žr. Ernout-Meillet³ I, 106); av. uši, lo. auris.
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 167–168
Antraštė:
ausìs
Straipsnelis:
S. air. au neutr. ‘ausis’, vėliau – ó. Senas žodis, išsaugotas poezijoje, tačiau labai anksti pakeistas žodžiu cluas. Gen. sg. aue, du. mo dé (variantas dá) n-ó, nom. pl. oa, dat. pl. áib, aúib. Taip sakoma ir apie materialinius objektus (ąsą, drabužio atlapus), panašius į ausį. Vediniai ir dūriniai: óach ‘turintis dideles ausis’ [A-102] .i.cluasach; órnar ‘t. p.’, ó-derg ‘raudonomis ausimis’, gen. f. ó-derge ir t. t. Senas kamienas -es-, kuris išnyko britų kalbose, tačiau galai išsaugojo jo vedinį moters varde Suausia ‘gražiomis ausimis’ ir miesto pavadinime Arausiō, plg. ara [...]. Ide. ausies pavadinimas skr. pakeistas žodžiu kárnaḥ, bet išsaugotas iranėnų kalbose (av. uši (du.)) ir daugelyje kalbų su skirtingomis kombinacijomis gr. οὐς pl., Hom. οὔατα, lo. auris f. (bet aus- žodyje aus-cultō ‘ištempiu ausis, klausau’), gotų auso, gen. ausins, -en- kamienas, arm. unkn (taip pat nosinis kamienas), s. sl. uši (du.) ir uxo, gen. ušese (-es- kamienas), lie. ausìs f., kaip ir lotynų, pr. ausins acc. pl. Pokorny IEW, 785.
Šaltinis:
Vendryes LEJA, A102–103
Antraštė:
ausìs
Straipsnelis:
Alb. kalba pažįsta žodžių, kurie nepaklūsta bendrajai alb. fonetikos taisyklei: *-s- > alb. -h- / -ø-. Ide. *-s- > alb. sh po ide. *u, įeinančio į diftongą: alb. vesh ‘ausis’ – lie. ausìs ‘t. p.’, sl. *uxo ‘t. p.’.
Šaltinis:
Orel 1985, 280
Antraštė:
ausis
Straipsnelis:
Daugiausiai ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką ‘ausis’, priklauso paveldėtų ide. prokalbės žodžių grupei; lie. ausis, la. auss, pr. ausins (acc. pl.), s. sl. ucho; gr. οὖς, go. ausō ir t. t. < ide. *aus- (taip pat *ōus-, *ous-). Kiti žodžiai, žymintys šią sąvoką, dažniausiai siejami su veiksmažodžiais klausyti, girdėti, pvz.: av. gaoša : av. gūš- ‘klausyti’.
Šaltinis:
Buck 1949, 226
Antraštė:
ausìs
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Lie. ausìs, la. auss, pr. ausins acc. pl. kartu su s. sl. uši nom. du. ir lo. auris (≤ *ausis) yra pakeitę senojo pirminio daiktavardžio kamieną į -i- kamieną.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 221
Antraštė:
ausìs
Straipsnelis:
Pr. ausins E 83 ‘ore’, žr. agins; āusins (acc. pl.) 29₃₁ ‘ausis’ : lie. ausìs, lo. auris, s. sl. oyxo, go. ausō ir kt. žr. Walde Pokorny, I, 18.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV(2), 185
Antraštė:
ausìs
Straipsnelis:
Pr. ausis, lie. ausìs ir la. auss yra bendrabaltiškos kilmės – bl. *ausìs, šis savo ruožtu kilęs iš šakninio vardažodžio du. ide. *aus-ī́ ‘abi ausys’, plg. s. bažn. sl. uši, nulinio laipsnio av. uši ‘t. p.’.
Šaltinis:
Euler 1983, 34
Antraštė:
ausìs
Straipsnelis:
Lie. ausìs, la. àuss, pr. āusins. Etimologiškai giminingi: av. dual. uši, go. ausō, gr. oũs, õs, s. sl. ucho, gen. ušese, lo. auris, arm. unkn, alb. veš, iran. au, air. au, ō, s. v. a. ôra ‘ausis’. Ide. *ous-, *aus- ‘ausis’. Pr. forma āusins greičiausiai yra mažybinė.
Šaltinis:
Steinbergs 1996–1997, 22
Antraštė:
ausìs
Straipsnelis:
[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 21 protoslavų/protobaltų *uxo/aus-, br. vuxa, ukr. vuxo, r. uxo, lie. ausìs, la. auss, pr. āusins ac. pl..
Šaltinis:
Novotná, Blažek 2007, 334
Antraštė:
ausìs
Straipsnelis:
žr. medus
Šaltinis:
Poliakovas 2005, 112
Antraštė:
ausìs
Straipsnelis:
žr. ta
Šaltinis:
Poliakovas 2005, 116
Antraštė:
ausìs
Straipsnelis:
žr. alga
Šaltinis:
Mikulėnienė 2005, 129–130
Antraštė:
ausìs
Straipsnelis:
Ide. diftongas au germanų kalboje gali būti atliepiamas tiek diftongu, tiek monoftongu: go. auso, s. saksų ora, s. ang. esare, s. fryzų ar(e) (plg. lie. ausìs).
Šaltinis:
Balaišis 1994, 5
Antraštė:
ausìs
Straipsnelis:
Prūsų kalbos formos ā kamieno acc. pl. rānkans, i kamieno acc. pl. āusins vs. lie. acc. pl. ausìs, rankàs rodo, kad Saussure’o dėsnis prūsų kalboje neveikė.
Šaltinis:
Olander 2009, 116
Antraštė:
aus-i
Straipsnelis:
žr. piemuo
Šaltinis:
Vijūnas 2009, 39

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas