Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: alpus.

Antraštė:

alpùs

Straipsnelis:

Žurnale Orbis 1962, XI, 602 (plg. Windekens 1976, 622) Van Windekenas toch. A žodyje ālp- ‘darüber hinstreichen’, B ālp- ‘darüber hinstreichen, widerspiegeln’ norėjo atpažinti neindoeuropietiškos kilmės žodį. Bet nuoroda į koriakų alp, ylp, čiukčių əlp ‘skruostas, veidas’, vogulų al’p-t ‘dažyti’ nėra visiškai patenkinama semantikos požiūriu. Iš tikrųjų atrodo, jog reikšmės ‘darüber hinstreichen’ ir ‘widerspiegeln’ ganėtinai remiasi bendra sąvoka ‘glotnus, lygus’ : greta ‘daryti glotnų, lygų’, t. y. ‘gludinti, trinti, lyginti’, ‘būti glotniam, lygiam’, vadinasi, ‘spindėti, žibėti, blizgėti’ (plg. s. v. a. glat ‘nutrintas, blizgantis’, s. ang. gloed ‘spindintis, blizgantis’). Jei taip yra iš tiesų, tuomet nereikėtų vengti toch. AB ālp- gretinti su het. alpu- ‘nugludintas, lygus, glotnus, apvalus, atšipęs’ (greta alpant ‘silpnas, menkas’), kurio etimologiją neseniai nustatė Puhvel, Revue hittite et asianique, 1975 (1977), XXXVIII, 59–62: kalbama apie tikslų atitikmenį lie. alpùs (plg. al̃pti). Trijų kalbų atitikmenys bendrais bruožais atspindi ide. *alp- ‘minkštas, silpnas’ (ar *H₄el-p / *H₄l-ep). Tocharai ir hetitai iš dalies atspindi reikšmę ‘delikatus, švelnus, glotnus, lygus’.

Šaltinis:

Isebaert 1977b, 384

Antraštė:

alpùs

Reikšmė:

silpnas, weak, tvankus, troškus

Straipsnelis:

[Išskirtinės het.-lie. leksinės izoglosos (u-kam. vediniai, pamatuoti veiksmažodžiais):] lie. alpùs ‘silpnas, weak, tvankus, troškus’ remiasi veiksmažodžiu al̃pti ‘silpti, netekti sąmonės’ ir atitinka het. alpu- ‘lygus, plynas, glotnus, suapvalintas’; het. kalboje veiksmažodis neužfiksuotas, tačiau regime sustabarėjusį dalyvį alpant- ‘nualpęs, silpnas (pasiligojęs) vaikas; neaštrus, prėskas (sūris)’.

Šaltinis:

Puhvel 1982, 181

Antraštė:

alpùs

Straipsnelis:

žr. alpti

Šaltinis:

Puhvel HED I, 37–38

Antraštė:

alpùs

Reikšmė:

silpnas

Straipsnelis:

Het. alpu- ‘lygus, apskritas, nugludintas; bukas, išsižiojėlis, nejudrus, lėtas; nuliūdęs, nuobodus; neišgaląstas’ [39], alpue(s)- ‘atšipti, nusidaužti kampą, kraštą’ 3 sg. praes. act. [ir kt. pvz.] yra tikslus lie. alpùs ‘silpnas’ atitikmuo [40] (žr. het. alpant-); gr. ἀμβλύς ‘bukas, atšipęs; menkos orientacijos, žioplas; grubus; silpnas’ (< *ἀμλύς) giminiškas su ἀμαλός ‘minkštas, silpnas’, panašiai het. alpu- įgijo reikšmę ‘lygus, apskritas, nugludintas’ ir iš čia taip pat išisirutuliojo ‘bukas, išsižiojėlis; nejudrus, lėtas; nuliūdęs, nuobodus; neišgaląstas’.

Šaltinis:

Puhvel HED I, 39–41

Antraštė:

alpùs

Reikšmė:

silpnas

Straipsnelis:

Iš hetitų-baltų leksinių izoglosų, neseniai Puhvelo nagrinėtų atskirame darbe [Puhvel 1982, 179–185] atkreiptinas dėmesys į het. alp-ant- ‘silpnas, minkštas, nualpęs’, alpu- ‘lygus’ sąsają su lie. alpùs ‘silpnas’

Šaltinis:

Иванов 1985 (1988), 173

Antraštė:

alpùs

Straipsnelis:

žr. platùs

Šaltinis:

Hamp 1994a, 50