Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ikrai, bruzgulis, košis, peteliškė, goštalka, pynė, gubus, dobti, makstyti, kirvis, griaustinė, bėgis, kadan-g(i), zgreblas, erškėtis, lupnus, pėdas, lydekà, brakšė, dailus, gunga, pūdynė, drignė, nedėlė, dantis, nuosėda, grublėtas, gromata, taviškis, buriutė, kakaraitis, nugoti, nuodėm, apidėmė, apydėmė, gulta, makėti, dėkui, dravis, gerdas, graublė, lėlė, samstyti, traškėti, vorušis, dešimt, dešimts, griebti, graublėtas, galdinis, strėplė, barkšėti, dandaras, dun, gungrintis, sketelius, gėdėtis, sragus, pavydas, biesakaklis, indėlis, persitvarkymas, ercekis, graukšlas, bunkčioti, karbas, bramėti, sraunus, apydėmė, sraigė, stuomuo, stebulas, dulas, gandrys, kliedėti, dubenėlis, kiškis, pìlkis, braškė, klušinėti, ramulė, paršiukas, bjaurėti, nebesis, spykėrė, paršelis, darbas, kimelis, rasmė, kirnynė, siaustinėlis, tėviškė, goti, -ja, prakurė́jas, arkė, kirba, apušis, mėsinė, krešėti.

Antraštė:

ìkrai

Straipsnelis:

Pr. yccroy (ikroi) E. 142 ‘blauzda’ : lie. ìkrai TiŽ I 401, la. ikri bei ikrs, sl. ikra ‘t. p.’. Kaip nurodo Brückneris, KZ, XLIV, 333, Kalima, ZfslPh, IX, 376 ir kt., šis žodis neatskiriamas nuo lie. ìkrai, la. ikri bei sl. ikra ‘logen’ (bendroji pagr. reikšmė: ‘gumulas, luistas, išburkimas, išsipūtimas’).

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 227

Antraštė:

ikrai

Straipsnelis:

Brückneris (Brückner A., Litu-slavische Studien, I) la. ikra ir ikri (comm.), lie. ikrai – икра (vok. Wade ir Fischroggen) laiko slavizmais. Nėra jokio pagrindo šiuos lie.-la. žodžius laikyti slavizmais.

Šaltinis:

Endzelīns DI I, 103

Antraštė:

ìkrai

Straipsnelis:

pr. E 142 yccroy ‘икра (ноги)’ : s. lie. ìkrai pl. (LKŽ IV, 32).

Šaltinis:

Смочиньский 1987 (1989), 40

Antraštė:

ìkrai

Straipsnelis:

Pr. yccroy ‘ikrai’ (kojos dalis) siejama su lie. ìkrai, la. ikri, kaš. kro, le. ikra, ikro ‘kojos dalis’, slovk. ikra, ikro, r. и́кры, икра́, br. икра, bulg. trm. икра̀, ѝкра ir kt. Su šiuo žodžiu, reiškiančiu kojos dalį, susiję plačiai paplitę baltų ir slavų kalbose žodžiai, žymintys žuvies ikrus. Plg. lie. ìkras, dažniau ìkrai, la. ikra, ikri, kaš. kro, le. ikras, luž. a. jikra ir jikno, č. jikra, slovk. ikra, r. икра́, br. икра́, bulg. ѝкра, s.-kr. и̏кра, slov. íkra, pl. íkre. Yra daug žodžių, reiškiančių kojos dalį ir žuvies ikrus (bendras semantinis elementas – ‘sutinęs’, ‘išpampęs’ ir galbūt ‘sukietėjęs’).

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 36–37

Antraštė:

ìkrai

Straipsnelis:

Lie. ìkrai (žr.: LKŽ III 1956) neteisingai laikomas slavizmu (iš r. икры).

Šaltinis:

Skardžius 1959, 443

Antraštė:

ìkrai

Reikšmė:

blauzdos

Straipsnelis:

F. Sławskis lie. ìkrai ‘blauzdos’ visiškai teisingai laiko ne slavizmu, o tik slavų kalbų atitinkamo žodžio artimu giminaičiu. LKŽ jis priskirtas prie nevartotinų slavizmų.

Šaltinis:

Urbutis 1958, 218

Antraštė:

ìkrai

Reikšmė:

blauzda

Straipsnelis:

Vakarų baltų gyventose žemėse yra išlikę nemaža sudūviškos ar prūsiškos kilmės leksikos. Galbūt vakarų baltų veldiniu reikėtų laikyti pietų aukštaičių vartojamą ìkrai ‘blauzda’ (pr. yccroy).

Šaltinis:

Vidugiris 1996, 36

Antraštė:

ìkrai

Straipsnelis:

S. sl. икра < *(j)ǐk-r-ā, s. lie. ìkrai, s. air. ichrach < *ikuri < *ikʷ-ōr-i-.

Šaltinis:

Ostrowski 2009b, 186

Antraštė:

ìkrai

Reikšmė:

roe

Straipsnelis:

[Aptariami laringalų metatezės -Hi/u- > -i/uH- atvejai baltų ir slavų kalbose. Tokia metatezė vyko ir žodžių pradžioje. Pvz.:] sl. *jьkrà- ‘roe; calf (anat.)’ AP b (plg. r. ikrá ‘roe; calf (anat.)’, č. jikra ‘roe’), lie. ìkrai ‘roe’, la. ikri ‘roe; calf (anat.)’ paprastai yra siejami su ide. žodžiu ‘liver’, kuris rekonstruojamas tiek su laringalu (plg. *Hi̯ēkʷr-), tiek be laringalo (plg. *i̯ékʷr̥(t)-).

Šaltinis:

Young 2006b, 237–238

Antraštė:

ìkrai

Reikšmė:

икра

Straipsnelis:

Straipsnyje kalbama apie ide. priesagos *-ā (*-ā < *-aH), būdingos kuopinėms formoms, atspindžius baltų ir slavų kalbose. Sl. *jькра ‘икра (рыбя)’ laikoma ide. heteroklitinio kamieno -r/n- reliktu ir atitinka kuopinės kilmės lie. ìkrai ‘икра’.

Šaltinis:

Дегтярев 1994, 35