Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: avynas, glosti, ruobti, kamis.

Rezultatai

Antraštė:: avýnas
Straipsnelis:: žr. ava
Šaltinis:: Ademollo Gagliano 1991, 150–152

Antraštė:: avýnas
Reikšmė:: motinos brolis
Straipsnelis:: [Straipsnyje plačiai nagrinėjama ide. dėdės ir sūnėno pavadinimai, taip pat kai kuriuose atskirose ide. kalbose – lotynų, graikų ir kt.] Žodis dėdei, kartais – specialiai motinos broliui, pavadinti dažnai yra atsiradęs (išsirutuliojęs) iš žodžio seneliui pavadinti, proto ide. *au̯os. Tokios formos yra: s. bažn. sl. ujь < *au̯i̯os, pr. awis < *au̯i̯os, lie. avýnas ‘motinos brolis’ [ir kt. pvz.].
Šaltinis:: Beekes 1974, 43

Antraštė:: avýnas
Reikšmė:: motinos brolis; dėdė iš motinos pusės
Straipsnelis:: Greta he. ḫuḫḫaš, lo. auus [< *HeuHos, 223], arm. haw [etimologiškai arm. forma neturi nieko bendra su hetitų žodžio pradžios ḫ-] ‘senelis’ kitų kalbų formos pasiskirsto grupėmis. Baltų ir slavų kalbų grupė: s. sl. ujĭ < *auios, pr. awis, lie. avýnas. Dėl reikšmės pastebėsime, kad baltų-slavų *auios reiškia ‘dėdė’. Lie. avýnas – antrinis vedinys specialia reikšme ‘motinos brolis; dėdė iš motinos pusės’. Keltų formos rodo dvi raidos kryptis: pirma, s. air. aue, v. air. ao < *auios, bet reiškia ‘anūkas’, antra, galų ewytr, bret. eontr suponuoja *awen-tro- ir reiškia ‘dėdė’. Germanų kalbose turime grupę vedinių su priesaga -n-, kuri sudarė naują šaknį *awen-: gotų k. šį *awen- tikriausiai reprezentuoja mot. g. awo ‘senelė’ (dat. sg. awon); vyr. g. paliudyta s. isl. afe ‘senelis’. Kamienas *awen- siejamas su s.v.a. ōheim, vo. Oheim, kurie hipotetiškai atstatomi *awun-haimaz. Nežinome, kaip interpretuoti antrąjį dėmenį: arba darinys iš gyvenamosios vietos pavadinimo (Heim, plg. anglų home) – ‘tas, kuris turi senelio gyvenamą vietą (?)’, arba vardažodinė šaknies *kʷei- (gr. τιμή) forma – ‘tas, kuris turi senelio pagarbą (?)’. Visa kita šiame atstatyme abejotina ir [224] tai didelis nuostolis reikšmės analizei. Atitinkamos s. a. ēam, s. frizų ēm formos taip pat reiškia ‘dėdė’, o ne ‘senelis’.
Šaltinis:: Benveniste 1969, 224–225

Antraštė:: avýnas
Reikšmė:: motinos brolis
Straipsnelis:: Pr. awis E 177 ‘dėdė’ : lie. avýnas, s. sl. oyu ‘dėdė’, go. awō ‘močiutė’, lo. avus ‘senelis’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 20.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV(2), 185

Antraštė:: avýnas
Straipsnelis:: S. air. aue m. ‘anūkas, palikuonis’, haue glosa ‘nepos’, nom. pl. haui ir aui, dar. pl. auib, acc. pl. auu. Iš daugelio ogaminių įrašų genetyvas skaitomas aui. Vėliau oa, ua, ó. Mot. giminė paliudyta ZCP VIII 183. Dūriniai: iarm-ua ‘proanūkis’ (iarm-hua), plur. iarmui glosa ‘abnepotes’. Dėl h, esančio paminėtų žodžių pradžioje, be reikalo aiškinamas U. S. 22 *[p]aw-io. Geriau kildinti iš *aw-io- ir susieti su lo. auos ‘senelis’, f. aua ir auia. Kalbama apie įprastą šeimos terminą, reiškiantį ‘senas’, be apibrėžtos specializacijos: s. isl. áe ‘senelis’, go. awō ‘senelė’, s. sl. ujĭ ‘motinos brolis’, lie. avýnas ‘id.’. Vedinys *awon- pasirodo lo. auonculus ‘motinos brolis, dėdė’ bei britų k. valų ewythr ‘motinos brolis’, v. kornų eviter (voc.), bret. eontr, kurie kilo iš *awᵉ/ₒn-tēr arba iš *awᵉ/ₒn-tro- (plg. lo. mātertera) MSL [A–103]. Kamienas *awon- taip pat yra ir germ. kalbose, – juo aiškinama s.v.a. ôheim ‘dėdė’, s. ang. éam ‘id.’ Walde Pokorny, I 20.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, a103–a104

Antraštė:: avýnas
Straipsnelis:: Pr. awis ‘dėdė’ siejasi su lie. avýnas, kuris rodo senąjį ikamieną, išplėstą -n-. Plg. s. r. уи, r. уй ‘dėdė pagal motiną’, вуй ir kt., taip pat go. awō ‘senelė’, s. š. germ. afi ‘senis’, āi, bret. eontr ‘dėdė’ (< *aventro-), kimr. ewythr ir kt. Исаченко, Slavia 1953, XXII, 62–63 mano, kad ide. *au̯os reiškė ne dėdę iš motinos pusės, o ‘antrosios kartos vieną kurį prosenelį’. Mezger KZ 1960, 297 nurodo, kad šis žodis reiškė ir dėdę, ir giminaitį.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 179–180

Antraštė:: avýnas
Reikšmė:: senelių, priklausantis seneliui
Straipsnelis:: Sena slaviška forma yra *ujь. Iš lyginamosios analizės aiškėja, kad u pratęsia ide. diftongą *au, dėl to senesnė forma – *au̯i̯os. Ji aptinkama daugelyje ide. kalbų: lo. avia, s. pr. awís, lie. avýnas, sl. ujь; Brugmanno manymu, čia priklauso ir gr. αῖα. Patyrinėjus šias formas, pastebima skirtinga skiemens riba: lo. avia < *a/u̯i̯a, o sl. ujь < *аu̯/i̯os. Formų, einančių pagrindu lie. avýnas (a/u̯) ir sl. ujь (au̯-), skiemens riba yra priešinga, negu lie. naũjas (nau̯-) : sl. novь (no/u̯o-) ‘naujas’. [82] Tiesiogiai iš ide. *au̯os kilęs lie. avà ‘teta (iš motinos pusės), dėdės žmona’, nors Trautmannas ne visai tuo įsitikinęs. Lie. avýnas yra padarytas iš *au̯os su priesaga -yna-, kuri genetiškai atitinka ide. priklausomybės priesagą *-ino-, plg. lo. suĩnus ‘kiaulinis’, lie. brolynas, seserynas ‘giminaitis iš brolio (sesers) pusės’, nors lie. avýnas, kaip ir žodyje mótina, neliko jokių priklausomybės požymių. Struktūriniu atžvilgiu lie. avýnas (*au̯-īno-) analogiškas bulg. ýйна (*uj-ī̆na < *au̯-ī̆na-) ‘teta, dėdės žmona’ su aiškia savybine reikšme: ‘priklausanti dėdei iš motinos pusės’. Plg. dar r. trm. дя́д-ина ‘dėdės žmona’. Tolimesni atitikmenys: go. awo ‘bobutė’, het. ḫuḫḫaš ‘senis’ [83]. Įprasta manyti, kad *au̯os reiškė senelį, motinos tėvą. Lie. avýnas – ‘senelių, priklausantis seneliui’. [84]
Šaltinis:: Трубачев 1959b, 82–84

Antraštė:: avýnas
Reikšmė:: Mutherbruder
Straipsnelis:: [Bendras ide. žodis – arm.] hav, havu ‘senelis, protėvis’. [Lit.:] Hübschmann, Armenische Grammatik, Leipzig, I, 1897, 465; Walde Hofmann, Lateinisches etymologisches Wörterbuch, I, 1938, 88; Pokorny IEW, 89; Ernout-Meillet, Dictionnaire étymologique de la langue latine, ³1951, 110; Meillet, Esquisse d’une grammaire comparée de l’Armenien classique, Wien, ²1936, 38; Adjarian, Armenisches Wurzelwörterbuch, IV, 1926, 209tt. Šis žodis susijęs su lo. avus, -i ‘senelis, protėvis’, pr. awis ‘dėdė’, lie. avýnas ‘Mutterbruder’, s. bažn. sl. ujь ‘dėdė’, s. air. aue, go. awo ‘senelė’, s. š. germ. afi ‘senelis’, ags. eam, s. v. a. oheim [‘dėdė’?]. Tarp šių įvairios kamieno darybos ir reikšmės giminaičių (i̯o- – bl., sl., kelt. kalbose, n-kamienas germ. kalbose […]) arm. kalbos žodis arčiausiai stovi – ir formaliu, ir semasiologiniu požiūriu – prie lo. kalbos žodžio.
Šaltinis:: Solta 1960, 48