Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: garbana, gagalas, kleipti, laukas, liptas, styrti, buitis, valas.

Antraštė:

gárbana, garbanà

Straipsnelis:

Pr. *garbis ‘kalnas’ pagal vokalizmą arčiausiai siejasi su lie. gárbana, garbanà, plg. garbãnė, garbãnius, garbanótas, garbanùkai, garbiniaĩ, garbanóti ir pan. [159] Pagal reikšmę ir struktūrą labiausiai siejasi su slavų kalbomis: r. горб, ukr. горб, bulg. гъ̀рб ir kt. Ir baltų kalbose gerai žinomi tos pat šaknies žodžiai su nuliniu laipsniu, plg. lie. gur̃bti ‘stiprėti’, ‘nykti’, gurbùs ‘išsikerojęs’ ir t. t. (žr. LKŽ III, 742–743). Iš kitų ide. kalbų tik s. air. gerbach ‘raukšlėtas’ iš *gerbā.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 158–161

Antraštė:

gárbana

Straipsnelis:

garbis – taip reikia taisyti grabis E. 28 ‘kalnas’. Giminiškas lie. gárbana, s. air. gerbach ‘raukšlėtas’, r. горб ‘kupra’, isl. korpa ‘raukšlė’ ir kt. žr Walde Pokorny I, 595.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 217

Antraštė:

gárbana

Straipsnelis:

Rytų ir vakarų slavų leksema гриб ‘tikrinis baravykas’ neturi patikimos etimologijos. F. Spechtas (F. Specht, Der Ursprung der idg. Deklination. Götingen, 1944, 319) sl. *gribъ gretina su lie. griẽti ‘nugriebti grietinėlę’, greĩmas ‘grietinėlė, gleivėtos nuosėdos vandenyje’. Pietų slavų kalbose grybai vadinami gliva, varganj, o leksema гриб čia neužfiksuota. Bandyta ieškoti bendraslaviškos formos, todėl *gribъ buvo siejama su pietų sl. gliva ir *gribъ, *glibъ (r > l). Šiuo atveju giminiškais laikoma lie. gléima ‘gleivės, glitėsiai’, gliẽti ‘lipdyti, klijuoti’ (panašiai mano ir Vasmeris [Vasmer REW I, 308]). Visi minėti lingvistai žodį гриб bando aiškinti, neimdami domėn giminiškų formų. [93] Tuo tarpu tos pačios šaknies žodžių užfiksuota nemažai, plg. br., vak. r. гриб, гри́ба ‘lūpa (žmogaus)’, vedinys гри́битсья ‘lūpas papūsti, susiraukti’, гриба́н ‘kas visada surūgęs, nepatenkintas’, гри́бы, гриба́тки ‘klostės, apsiuvai (suknelės)’. [94] Krenta į akis pateiktų žodžių semantinė vienybė. R. гриб ‘augalas’ – гриб ‘veido dalis’ būdingų bruožų analogija ir galbūt santykių išvestinumas signalizuoja, kad abu žodžiai suvokiami kaip atauga, išauga, raukšlė’. Dabar mes priversti prisiminti Petersono hipotezę, kuris sl. *gribъ kildina < *greib- (pastaroji savo ruožtu < ide. *ger- ‘lenkti, išsilenkti’). Analogiškų vedinių kitose ide. kalbose nežinoma, bet artimiausiomis giminiškomis formomis derėtų laikyti sl. *gъrbъ ‘kupra’, lie. gárbana, garbina, air. gerbach ‘raukšlė’ (Vasmer REW I, 308).

Šaltinis:

Меркулова 1964 (1965)b, 93–95