Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: frenčius, kemsti, gvelbti, bulbė, branduolys, dėklas, kalopeilis, dėkla, gairuoti, bausmė, kernė, gyvatas, kirkė, bėrokas, gremyti, kamolas, -a, gūdus, jūs, garbana, dėjos, birzduklis, ginčas, burgti, bambyzas, draiklus, aldavnykas, aukterti, būti, atuodugiai, karkė, byzinti, ežys, brūnasis, klastė, cibulė, aržlus, bluznierskas, gerklė, gungas, grūstis, erkė, bruzguliuoti, dirti, dera, arklidė, kapanotis, duolė, ėvelis, gãbras, šeiva, įtampa, bambėti, atgėlos, išduoti, gatvė, jėkti, guodėti, dunčikas, kliedėti, burliūga, došyti, bėras, -a, ėtryti,, klastyklė, platùs, ižti, bruzdėti, makaulė, brūzgas, ankštas, klemšioti, šimtas, burliungė, kaubrė, klagėti, dešinas, kerdžia, gunžys, kaišti, nameišis, kedėti, klaptelėti, gaižus, kamzuolė, geležis, irmėdė, kalbėti, džiaugtis, aušra, gáuti, dangiškas, belžti, gumšoti, gelbėti, kaškis, inkštys, ąžuolas, čiūka, česnakas, žibė.

Antraštė:

freñčius

Reikšmė:

kariško kirpimo švarkas

Straipsnelis:

freñčius, preñčius ‘kariško kirpimo švarkas’, plg. r. френч ‘t. p.’. Žodį turi ir kai kurios kitos slavų kalbos, plg. br. фрэнч, le. frencz ‘t. p.’. Šis pavadinimas kilo iš I pasaulinio karo anglų feldmaršalo Džono Dentono Frenčo (French, 1852–1925) pavardės Фасмер ЕСРЯ, IV, 207, O. Trubačiovo pastaba; TrpŽ (3) 169). Lietuvoje tokio tipo švarkas, atėjęs kartu su savo pavadinimu, buvo ypač populiarus XX a. III–IV dešimtmetyje. Žodis vartotas daugelyje Lietuvos vietų, ypač Suvalkijoje bei Dzūkijoje (Kulikauskienė 1970, 147; Kulikauskienė 1990, 256; Grinaveckienė 1993, 164; LKŽ II₂ 1184; Zinkevičius LD, 151). Iš slavų kalbų pavadinimas pateko į latvių kalbą, plg. la. bendrinės kalbos frencis, la. dial. prencis, preņcs ‘t. p.’ (Reķēna 1975, 465; LLVV, II, 546). [Literatūra: Kulikauskienė „Audiniai ir drabužiai“, – Eržvilkas, Vilnius, 1970. Kulikauskienė „Vyrų drabužiai“ ir Miliuvinė „Moterų drabužiai“, – Kudirkos Naumiestis, Vilnius, 1990. Reķēna, Amatniecības leksika dažās Latgales dienvidu izloksnēs un tās sakari ar atbilstošajiem nosaukumiem slāvu valodās, Rīga, 1975. Grinaveckienė LKK, XXX, 1993.]

Šaltinis:

Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 158