Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dailė, kurpininkas, graužas, ūkti, blauzgos, spėja, kukurdvelkis, pliurponas, gluosnys, spėti, verpstokas.

Antraštė:

dailė̃

Straipsnelis:

Baigsime keliomis pastabomis apie atskirus žodžius. Prie dailė̃, taip pat ratadáila, Kašdailis ir t. t., kuriais įvardijami amatai, matome, jog lietuvių kalbos žodis glaudžiai susijęs su slavų dĕlo šeima.

Šaltinis:

Belardi 1958, 209

Antraštė:

dailė̃

Reikšmė:

Arbeit, Werk, Handwerk, Meisterschaft

Straipsnelis:

E. Fraenkelis savo žodyne pateikia lie. daĩlė, -ė̃s, daĩlę ‘bildende Kunst, Kunstwerk’ dailùs ‘schön, anmutig’, dailìdė ‘Schreiner, Zimmermann’, ratadáila ‘Wagenbauer, Wagner’ bei lie. žodžius lygina su s. i. dīdyati ‘šviečia, švyti, blizga, sie leuchten, scheinen, glänzen’. Kaip šitas reikšmes susieti, nepaaiškinama. Minima Pisanio ir Jēgerso nuomonė, esą pamatinė lie. dailė̃ reikšmė galėjusi būti ‘tasi, kuo negalima pasikliauti, etwas auf das man sich nicht verlassen kann’ arba ‘dalinti, skaidyti, spalten, teilen’. Toks neryžtingumas atsiranda todėl, kad E. Fraenkelis remiasi perkeltine lie. dailė̃ reikšme: ‘bildende Kunst, Kunstwerk’. Pastaroji reikšmė yra palyginus naujas dalykas. Senesnė šio žodžio reikšmė yra ‘darbas, dirbinys, meistriškumas’ (žr. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, 1943, 589; Balčikonis, LKŽ II 150). Be abejonės, lie. dailė̃ ‘darbas, dirbinys’ turime lyginti ir sieti su bažn. sl. dělo ‘Werk’, o ne su s. i. dīdyati. Vadinasi, etimologizuodami lie. dailė̃ turime laikyti, kad ne dailė̃ iš dailùs kilo, o priešingai: adj. dailùs ‘gražus, schön, hübsch’ reikšmė kildintina iš senesnės lie. dailė̃ reikšmės.

Šaltinis:

Skardžius 1959, 437

Antraštė:

dailė̃

Reikšmė:

rzemiosło, zwł. ciesielskie

Straipsnelis:

žr. ratadaila

Šaltinis:

Smoczyński 2006, 345–346

Antraštė:

dailė̃, dáilė

Reikšmė:

tēlojošā māksla, māksla; darbs, iztrādājums; vaizduojamasis menas; darbas, amatas; hudožestvo, iskusstvo; die Kunst

Straipsnelis:

La. daile ‘skastums; krasota; das Schöne, die Schönheit, die Schöne’, plg. lie. dailė ‘tēlojošā māksla, māksla; darbs, iztrādājums; vaizduojamasis menas; darbas, amatas; hudožestvo, iskusstvo; die Kunst’, dabartinėje la. kalboje yra poetizmas, o liaudies dainose randamas reikšme ‘skaistule, skaista meitene’, dar plg. liaudies dainų dailis ‘skaistulis’, 19 a. vid. dailināt ‘bilden’, dailība ‘Kunst, Baukunst’, dailinieks ‘Künstler’. Manyta, kad la. daile yra lituanizmas (Grase 1939, Brence 1962), tačiau autorius su tuo nesutinka, teigdamas, kad leksema daile randama dar latvių liaudies dainose, A. Kronvalas rašęs, kad šis žodis esąs primirštas, yra atgaivintinas ir vartotinas vietoj skunste. Taigi la. daile nelaikytinas skoliniu iš lietuvių kalbos. La. daile ‘die Kunst, māksla’ laikytinas semantiniu neologizmu.

Šaltinis:

Bērtulis 1996, 43–48