Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gėda, gonyti, kekutas, bliūva, dilgyti, burtininkas, kartekis, gurgas, hercikis, bjūra, draudėjas, būkas, blukė, griekas, barakituoti, baltplaukis, gižnus, gamulė, drėblus, garmalas, būdas, ėris, grumdyti, kaustyti, úostas, duostyti, ciknagas, čemarka, jungas, bugštus, kalavijus, griaunos, atlamyti, kėdoti, apkauroti, įtaiga, ėdu, dainys, gludė, ėdalas, burbuliuoti, ką, kirpstas, kaimynija, gomurė, juoktis, įžulus, kaupukas, aumalu, garbanos, ažaras, kertė, dignùs, gausa, karvė.

Antraštė:

gė́da

Straipsnelis:

Alb. zī f. ‘trūkumas, badas’, mezi ‘vos’, i zi ‘juodas’, f. e zezë. Greičiausia, kad lie. žìlas, la. zils ‘mėlynas’ atitikmuo (G. Meyer, Albanische Studien, IV, 43) arba iš lie. gedù ‘gedėti, liūdėti’, gė́da, r. gadkij ‘šlykštus’, vok. Kot ‘mėšlas’ ir t. t. grupės (žr. Jokl). Šis žodis yra giminiškas lie. júodas, la. juods ‘nelabasis’. Alb. z- iš j- (i̯-), zi bei būdvardis i zi iš *jōdíi̯ā, i̯ōdíi̯ā m. pl. të zez iš * jōdi̯í (*i̯ōdi̯í). Ilirų asmenvardis Jadia gali priklausyti tai pačiai žodžių grupei.

Šaltinis:

Çabej 1968b, 103–104 (116)

Antraštė:

gė́da

Straipsnelis:

Toch. A kip, B kwipe ‘gėda’, su vediniais: A kipsu, B kwipassu, kwipeṣṣe ‘gėdingas’, B kwipassorñe ‘drovumas’, B kwippeññ- ‘turėti gėdos’, B oṅkipṣe ‘be drovumo, begėdiškas’. Šis žodis yra giminiškas lo. in-quinare ‘sutepti, išniekinti, šmeižti’, vartojamam fizine ir moraline reikšme (plg. Ernout-Meillet, 318): iki šiol lo. žodis buvo izoliuotas. Lo. (in)quinare, quin(ā)- tikrai skaidosi į qui-n(ā)-; tuo pačiu būdu toch. A kip, B kwipe kilo iš senesnės formos su priesaga *-u̯o-, *u > toch. p, kaip ir toch. A kāryap ‘nuostolis’, A. wlyep ‘minkštas’ etc., kurie taip pat rodo priesagą *-u̯o-. Toch. A kip, B kwipe reikia iškelti ide. *quu̯(e)i-u̯o- (žodžio pradžioje *k’- taip pat galimas) su *u̯, turinčiu *u̯u reikšmę. Dėl reikšmės – plg. lie. gė́da ir s. sl. gaditi ‘neapkęsti, peikti’, r. gaditь ‘šmeižti, tepti, niekinti’. Toch. B oṅkipṣe yra vedinys, kurio kip- aiškiai yra ne kas kita kaip A kip-, turintis B dialekte privatyvinį priešdėlį oṅ- < on- ir gerai žinomą būdvardinę priesagą -sṣe: B kwipesṣe yra B forma. Gretinimas su s. sl. kypěti ‘virti’, lo. cupere ‘norėti’ (Pedersen, Revue des études indo-européennes 1943, III, 210 ir toliau) atmestinas (suponuojama *qū- > kwi- evoliucija – nepriimtina).

Šaltinis:

Windekens 1976, 216

Antraštė:

gė́da

Straipsnelis:

Tarp dviejų balsių sprogstamieji sonoriniai priebalsiai -d- ir taip pat -b-, -g- išnyko: alb. i zī ‘juodas’ < *gu̯edhii̯o-, zī, zija ‘gedulas, nelaimė’ < *gu̯edhii̯ā, lie. gė́da, s. sl. gadъ ‘roplys, parazitas’, s. v. a. quāt ‘išmatos’.

Šaltinis:

Cimochowski 1950, 243

Antraštė:

gėda

Straipsnelis:

žr. godus

Šaltinis:

Откупщиков 1983a, 27

Antraštė:

gėda

Straipsnelis:

Lie. gėda (kartu su vediniais gėdingas, godùs, godlỹvas) atitinka sl. гадъ, гадъкъ, ukr. огида, гидкий, č. haditi, ohyzda. [71] Artimiausia tarpinė grandis buvusi ‘pasišlykštėjimas, pasibjaurėjimas’ (kaip ukr. огида), o senesnė reikšmė ‘vėmimas, šleikštulys’.

Šaltinis:

Ларин 1977a, 71–72

Antraštė:

gė́da

Straipsnelis:

[Analizuojamos lietuvių ir prūsų kalbų leksikos izoglosos, t. y. žodžiai kurių nėra latvių kalboje.] Lie. gė́da – pr. gīdan. […] Latvių kalboje šis žodis yra išnykęs, sakoma, kad forma ģȩ̄da yra lituanizmas: kad joje žodis ‘gėdai’ nusakyti yra kàuns, susijęs su lie. kūvė́tis ‘gėdytis’ [ir kt. ide. kalbų pavyzdžiai]. Taigi ir šiuo atveju latvių kalba prarado ide. šaknį, išlaikytą lietuvių ir prūsų kalbų, vadinasi, šiuo aspektu yra naujesniame lygyje. Tačiau tipas kàuns, prarastas lietuvių ir, kadangi tai nelabai reikšminga, prūsų kalbų, atrodo, sprendžiant iš formalių ir semantinių palyginimų, yra senesnis už tipą gė́da ir už archaizmą lie. kūvė́tis. Taigi esame situacijoje kaip ir su žodžiais añkstas / agrs

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1991, 157

Antraštė:

gė́da

Straipsnelis:

Pr. gīdan ‘gėda’ visiems atitikmenims numanoma ide. šaknis su dvibalsiu, kurio skiemeninę dalį sudaro ilgasis balsis, o neskiemeninė dažnai iškrinta: *gᵘ̯ē(u)dh-,*gᵘ̯ō(u)dh-, *gᵘ̯ə(u)dh-, *gᵘ̯ūdh-. Pokorny 1, 484, būtent: *(gᵘ̯ēu-), *gᵘ̯ōu-, *gᵘ̯ū- su plėtikliu -dh-. Siejama su lie. gė́da (gė́dingas, gė́dinti, gė́dyti(s) ir t. t.); la. ģȩ̄da. Bl. *gēda turi įvairių šaknies atliepimų slavų kalbose: le. żadać się ‘jausti pasišlykštėjimą’ ir kt., luž. ž. žadaś się, luž. a. zadławić – iš *ged- (*gᵘ̯ēdh-); dėl darinių su -l- plg. lie. gedlỹvas (: le. żadliwy ir pan.), gė́dlingas. [232]

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 231–233

Antraštė:

gė́da

Straipsnelis:

pr. gīdan (acc.) 39,₄ ‘gėda’ : lie. gė́da, le. źadny ‘bjaurus, šlykštus’, slov. gadi se mi ‘man bjauru’, v. v. ž. quād ‘bjaurus’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 695.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 220

Antraštė:

gėda

Straipsnelis:

Lie. gėda, sugėdinti, su-si-gėsti, pr. acc. gīdan ‘gėdą’, giminiški s. sl. gaditi ‘peikti, kaltinti’, č. haditi ‘varginti, peikti’, le. żadzić się ‘bjaurėtis, neapkęsti’, s. v. a. quāt, v. a. kot ‘purvas, mėšlas’.

Šaltinis:

Buck 1949, 1142

Antraštė:

gė́da

Straipsnelis:

žr. aižyti

Šaltinis:

Безлай 1977, 16