Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pastaras, spatas, krijas, gurdus, apvaros, tverti, raimas, skybti, duotis, ketira, dumbas, nelyg, noglus, mietas, -ytis, stremti, grabstos, kibis, gomura, ropti, apsirti, migla, alsinti, kirvis, eldija, plaksnas, duokti, rieta, antrinti, suskis, tauta, grauzdus, lauras, grumti, etviras, grabstyti, atstas, piepalas, godlyvas, kurmys, pikis, kroika, stanga, smigti, eigoti, snapas, kopti, lytus, skytas.

Antraštė:

pãstaras

Straipsnelis:

[Šiame darbe vartojamą sąvoką ‘umliautas’ supraskime taip: ‘balsio kokybės pokytis, kurį sukelia sekančio skiemens balsis’. Toch. kalba pažįsta dviejų rūšių o-umliautą: pirmąjį sukelia įvairios kilmės o, antrąjį ō < ide. *-ō. Abu balsiai lemia bendratoch. *æ, o vėlesniu laikotarpiu ir šio toch. garso atspindžius tarmėse æ – o > o – o:]. 2. Toch. B postäṃ ‘po to, vėliau, paskui’, postanu ‘paskutinis’ (adj.) [48], ompostäṃ ‘vėliau’ neturi patikimos etimologijos. Ko gero galima manyti, kad toch. žodžio daryba panaši į s. r. поздъ ‘vėlus’ (s. sl. pozdě ‘vėliau’). Sl. lytis pamatuota *pos-do, kuri skaidytina į elementą *pos (plg. lie. pãstaras ‘paskutinis’, lo. post < *pos-ti ‘vėliau, po’ etc.) ir *-do. Ide. prolytė *pos-dō išvis bendratoch. *pæstọ̄, kuri dėl o-umliauto > *postō.

Šaltinis:

Hilmarsson 1986, 48–49

Antraštė:

pãstaras

Reikšmė:

paskutinis (poslední)

Straipsnelis:

Slovėnų kalbos tarmėse paskutinis vaikas šeimoje vadinamas postrúžek, postŕžek etc. Bezlaujaus etimologiniame žodyne žodis laikomas neaiškiu, tačiau užsimenama apie galimą etimologinį ryšį su strugati, strgati ‘lupti, pjaustyti (škrabat, strouhat)’; dėl reikšmės nurodoma ir la. pastariņš, pastarĩtis ‘paskutinis, jauniausias vaikas’, plg. pastars, lie. pãstaras ‘paskutinis (poslední)’.

Šaltinis:

Janyšková 2006, 128

Antraštė:

pãstaras

Straipsnelis:

žr. pastas

Šaltinis:

Smoczyński 1998-1999 (2000), 166