Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: apsirti, aukoti, kiltis, atgoti, drabnus, guodas.

Antraštė:

apsìrti

Straipsnelis:

Prasl. veiksmažodžio kamieną *sьrtati rekonstruojame, atsižvelgdami į s.-kr. sȑtati, sȑćem ‘eiti, vaikščioti kaip aklam, klajoti, veržtis (į ką), skuosti, užpulti’, bulg. dial. сръ̀та ‘įsižiūrėti, įdėmiai žvelgti’, le. dial. siertać się ‘blaškytis, puldinėti’, r. dial. сéртать ‘laukti’, сертáть ‘mindžikuoti, mynioti vietoje (pavargus stovėti)’ [32]. Sl. etimologiniuose žodynuose šie veiksmažodžiai arba visai neminimi, o jei pateikti, tai be etimologinės analizės. Man rodos, kad šio sl. lizdo žodžių pirminė reikšmė buvusi ‘klajoti, skuosti, veržtis (į ką), blaškytis, šlaistytis pirmyn atgal’, kuri atskirose sl. kalbose kitusi nepriklausomai [33]. Etimologijos prasl. *sьrtati pagrindas rodos esąs ide. lizdas *ser-, kuriuo remiasi s. i. sísarti, sárati ‘srūti, skubėti, veržtis (į ką)’, gr. Homer. ῥώμαι ‘skubėti, suktis’, gr. ὁρμάω ‘veržtis (į ką), užpulti’, v. air. sirid ‘klajoti, užpulti, plėšikauti’, lie. apsìrti ‘apsupti’, la. sirt ‘klajoti, užpulti, plėšikauti’, (Pokorny I, 909–910; Fraenkel LEW 787). Rekonstruotas prasl. kamienas *sьrt- < ide. *ser- + plėstukas -t-. Prasl. *sьrt- atspindžiai reikšmę ‘srūti’ įgauna retai, plg. s.-kr. posŕnuti ‘srūti, plūsti (apie vandenį, žmones, gyvulius)’.

Šaltinis:

Варбот 1975 (1977), 32–34

Antraštė:

apsirti

Straipsnelis:

žr. sarvalai

Šaltinis:

Merlingen 1978, 94