Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: minkyti, nuodai, dembti, uoglis, lupti.

Antraštė:

mìnkyti

Reikšmė:

minkštą masę (tešlą, molį) maišyti, daryti ją standesnę

Straipsnelis:

žr. mažas

Šaltinis:

Lanszweert 1984, 131–132

Antraštė:

mìnkyti

Straipsnelis:

Autorius praslavų leksikoje išskirdamas sinonimų poras, nurodo baltiškus ir itališkus ingredientus, atsiradusius dėl geografinių kontaktų [8–9]. Prasl. mǫka (s. sl. мѫка, s.-kr. му́ка, slov. móka, r. мука, č. mouka, slovk. múka, le. mąka, a. luž. muka) „miltai“ traktuojamas arba kaip apofoninis variantas šalia mękъkъ „minkštas“, arba prasl. mǫka nurodomas kaip artimai besisiejantis su baltiškais atitikmenimis: lie. mìnkyti „maigyti“, mìnkle „tešla“, minkytùvas „duonminkis (kubilas)“, la. mîcît „maigyti“, mīceklis, mīkla, mīkna „tešla“. Semantiškai artimos sen. Graikų formos: μάσσω „maišau duoną“, μάκτρα „duonminkis (kubilas)“. Jose galima įžiūrėti dar baltų-slavų ir galbūt netgi indoeuropiečių prokalbės atspindžius [31]. Sinonimiškas prasl. boršьno „miltai“ baltiškų atitikmenų neturi [32].

Šaltinis:

Мартынов 1978, 31–32

Antraštė:

mìnkyti

Straipsnelis:

Paskelbtos r. trm. leksemos хумячиться „apsiniaukti, patamsėti (apie dangų)“, plg. le. chamęcić „t. p.“. Etimologijos (žr.: Потебня А. – РФВ 4, 1880, 205; Фасмер IV 284) yra abejotinos. Rus. хумячиться nėra izoliuota leksema, plg. r. мяча „dargana, žiemos oras, kai lyja“ [ir kt.]. Rodos kad galima genetiškai r. хумячиться gretinti [102] su хомя́чить, хумячить „minkyti, maigyti“. Хо(у)мячить(ся) „mušti, spausti, apsiniaukti“ gali būti rekonstruota kaip *xomęčiti (sę), plg. s. č. měčiti, -ču, -čis (< *męčiti) „sumušti, prikulti“. Taigi r. v. хумячиться „apsiniaukti, minkyti“ aš sujungiu su leksema мяч „lietingas oras“, kurią jau Fasmeris (Фасмер, III 52) siejo su мягкий (ir toliau su *męti), le. zmięk „atšilimas“. Rekonstruojamas sl. *męčiti „mušti“ struktūriškai gretintinas su lie. mìnkyti, mánkyti, la. mîcît „minkyti“ (Fraenkel 454).

Šaltinis:

Горячева 1977 (1979), 102–103

Antraštė:

mìnkyti

Straipsnelis:

Toch. A triw-, B traiw- „susimaišyti, (caus.) maišyti, velti“ su formomis: A praes. med. triwatär, part. praet. triwo ir tetriwu; B praes. med triwetär, praet. act. triwāre, part. praet. triwau ir tetriwu, praet. med. traiywatai, daikt. vedinys traiwo „maišymas, mišinys“. Kalbėdamas apie triw- reikšmę „sutraiškyti“ Meillet, JA 18 (1911) 146, toch. veiksmažodį lygino su lo. trī(vī), trī(tus) (terere „eikvoti, sunešioti“) ir su gr. τρῑ(βω) „τριντι, σμθλκιντι“ ir t. t. Šis aiškinimas tikslus, tačiau dėl reikšmės „su(si)maišyti“, ją reikėtų kildinti iš „minkyti kartu“ („minkyti“ < smulkinti ir t. t.) kaip ir šiuo atveju s. v. a. mengen, lie. mìnkyti. Greta AB tri(w)- < ide. *trī- yra B trai(w)- < ide. *trēi- arba *trōi-. Dėl -w-. Nors aiškiai norisi galvoti apie gr. τρίβω, tačiau visoje AB paradigmoje nėra jokio *trip- pėdsako (išskyrus galbūt vienintelį atvejį A tattripu: Toch. Gr. (1931) 443). Todėl galimas daiktas, kad -w- reikia įžvelgti ide. vardažodinės kilmės elementą *-u̯-, kurį randame daugelyje kitų toch. veiksmažodžių.

Šaltinis:

Windekens 1976, 515

Antraštė:

minkyti

Straipsnelis:

Žodžiai, žymim. sąv. „minkyti“, ide. kalbose dažniausiai giminiški ž., reiškiantiems „maišyti“, „slėgti“, „laužti“, „traiškyti“, „purenti“, „daryti (ką nors) rankomis“, keletas kilę iš s. „tešla“. Lie. minkyti, la. mūcit giminiški s. i. mac- „grūsti, malti“, galbūt s. ang. mengan „maišyti“.

Šaltinis:

Buck 1949, 360–361

Antraštė:

mìnkyti

Straipsnelis:

Gr. μάσσω 'kneten' ('maišyti'). Siejimas su šaknimi *m(e)h₂ǵ/ḱ- yra tikriausias (n. v. a. machen, s. sl. mažǫ, mazati (su -eh₂-), la. mā̀cu, mā̀kt, lo. māceria; siejimas su n. v. a. mengen, lie. minkyti man atrodo mažiau įtikimas.

Šaltinis:

Beekes 1988, 29

Antraštė:

mìnkyti

Straipsnelis:

Gr. veiksmažodis μάσσω, atikiečių μάττω (aor. μάξαι, pass. μαγῆναι) „maišyti (tešlą), spausti“ kartu su giminiškomis formomis μαγίς, -ίδος f. 'masė, pyragas, etc.', μάγμα n. 'sumaišyta masė, tiršti riebalai', μαγεύς m. 'minkytojas, kepėjas', μάκτρα f. 'minkymo gelda', μᾶζα 'miežinė tešla, miežinė duona, metalo luitas' (> lo. massa), buvo susietas (žr. Frisk, GEW II, 1961, 181) sykiu su *maǵ ir su *menk- (lie. mìnkau, mánkau ir mìnkštas 'soft', la. mîksts, s. sl. mǫka 'miltai'). Iš *maǵ- nesunkiai galime kildinti s. saksų makōn, anglų make ir sl. mazati 'tepti'. Gr., germ. ir sl. formos kildinamos iš *m(e)Haǵ- „minkyti“.

Šaltinis:

Hamp 1974a, 158–159

Antraštė:

mìnkyti

Straipsnelis:

(Autorius, naudodamasis turimais urartu kalbos leksikos pavyzdžiais, pateikia įvairių paralelių su ide. kalbomis). mankali – kažkokio aliejaus pavadinimas < *menkə-lo-; plg. gr. jon. μάσσω „minkyti, masažuoti“ (graikų veiksmažodis paradigminiu ryšiu susijęs su μαγῆναι „minkyti“ iš *maǵ-, iš kur r. масло, мазь), s. ang. (ge-)mang, v. v. a. ge-manc, -ges „mišinys“, lie. mìnkau, -yti „maišyti (tešlą)“.

Šaltinis:

Джаукян 1963, 130