Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tinti.

Antraštė:

ti̇̀nti

Straipsnelis:

Iš tm. ton- / tn̥- < ide. dhon- / dhn̥ perimti prasl. tęti, tьnǫ ‘smogti, mušti’, n. sorb. ton ‘kirtimas’ ir kt., lie. ti̇̀nti ‘(die Sense) dengeln, verhauen’. Ide. dhen- glūdi taip pat žodžiuose ang. dint ‘smūgis, stūmis’, v. v. a. tingelen ‘daužyti, kalti’ ir kt., žr. Walde-Pokorny I 853 t. […] Plg. taip pat Machek ESJČ, 1971, 644, Fraenkel II 1099. [tm. – temematinis, temematų – dirbtinis nežinomos ide. kalbos, išsivysčiusios iš proide. dar prieš susiformuojant prabl. ir prasl. kalboms su tokiais dėsningumais: tenuis > nudia; media aspirata > tenuis; r̥, l̥ > r̥, l̥ / ro, lo, pavadinimas].

Šaltinis:

Holzer 1983, 341

Antraštė:

ti̇̀nti

Straipsnelis:

[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su uždarumos priebalsiu *ṭ žodžio pradžioje:] 1.23. alt. *tʿanʌ- 'kapoti, pjauti' (mong. tanu- 'nukirsti', jakut. tanā- 'išpjauti') ~ ide. *ten- 'kirsti, mušti' (lie. ti̇̀nti, tinù 'plakti dalgį', slov. tȩ́ti, tnèm 'durti, kirsti' Pok. 1063).

Šaltinis:

Иллич-Свитыч 1966 (1968), 318

Antraštė:

ti̇̀nti

Straipsnelis:

Paprastai sl. veiksm. *tęti 'kirsti' gretinama su lie. ti̇̀nti 'plakti dalgį' ir siejama su ide. *tem- 'pjauti, kirsti', *tĭn- yra kildinama < *tĭmn- (Фасмер IV 66; Pokorny 1062–1063; Brückner 60; Sławski I 98). Fasmeris spėja, kad lie. ti̇̀nti gali būti garsiažodinės kilmės. Frenkelio nuomone (Fraenkel 10 99) negalima atskirti lie. ti̇̀nti 'brinkti' ir lie. ti̇̀nti 'plakti dalgį'. Tikrai, lie. ti̇̀nti 'plakti dalgį' yra izoliuotas šalia gausių ide. *ten- 'tempti, pinti' tęsinių lie. kalboje, plg. tãnas, tem̃pti, tiñklas ir kt. Machekas (Machek² 644) laiko, kad *tęti negalima išvesti iš *timn- ir siūlo rekonstruoti dvi ide. šaknis 'pjauti, kirsti': *temə- ir *tenə- (antroji sl. medžiagai ir bl. *tinti). Man rodos, tas faktas, jog sl. kalbose egzistuoja v., kurių reikšmės *tęti 'tempti, tirštėti, tvenktis' ir *tęti 'kirsti' leidžia abu veiksm. laikyti bendros kilmės. Veiksm. *tęti 'kirsti' [62] atsirado vėliau, tiksliau, šio v. semantika yra antrinė ir susiformavo išskirtinai sl. aplinkoje, nes realūs ide. atitikmenys neegzistuoja.

Šaltinis:

Меркулова 1975 (1977), 62–63

Antraštė:

ti̇̀nti

Straipsnelis:

Gr. τέμνω 'pjauti, atkirsti' [1103…]. Veiksmažodžio τέμνω morfologiją smulkiai ištyrė B. Forssmann, Gl. 44, 1966, 5–14. Reikėtų remtis praes. su nuliniu balsiu bei nosine priesaga ir atematiniu šakniniu aor. su balsiu e *ἐ-τεμε-(τ), galbūt su trečiuoju pl. asmeniu ἔταμ-ον(τ), iš kur su tematine galūne ἐταμον, -ες ir t. t. […]. Išskyrus graikus, geriausią atitikmenį pateikia air. atematinis praes. su *-nā-/ -nə₂- tamnaid 'jis pjauna', o gretinimas su lo. temnō yra labai abejotinas (nepaisant gr. κατα-τέμνω 'kenkti'). Baltų-slavų kalbose taip pat egzistuoja praes. su nosiniu: s. r. tĭnu, tjatь, r. tnu, tjatĭ 'belsti', lie. tinù, ti̇̀nti 'kirsti'; šios formos kildinamos iš *t°m-nō. Žr. Pokorny 1062. Plg. dar gr. ταμία, ταμίας, τάμισος ir galbūt τένδω.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 1103–1104

Antraštė:

ti̇̀nti

Straipsnelis:

Germ. þend-a- ‘brinkti, tinti, pusti, schwellen’ (s. ang. þindan ‘schellen’) neturi jokios etimologijos. Lygintina šaknimi, be išplėstuko, laikytina lie. tinstù, ti̇̀nti ‘nenormaliai plėstis, burkti (apie audinius), aufschwellen, dūsuoti, šnopuoti, schwer atmen’ (panašios reikšmės lie. tvi̇̀nti yra kitos kilmės). Minėtos leksemos, ko gero, remiasi ten- ‘įtempti, užtempti; suspausti, spannen, ziehen’ (plg. þens-a-); pastaroji šaknis lo. ir vok. kalbose fiksuojama išplėsta dantiniais formantais (žinoma, jos reikšmė kitokia).

Šaltinis:

Seebold 1970, 512