Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
pìnti
Reikšmė:
плести
Straipsnelis:
žr. gárbanos
Šaltinis:
Откупщиков 1976, 71–72
Antraštė:
pìnti
Straipsnelis:
žr. gurbas
Šaltinis:
Откупщиков 1976, 65–67
Antraštė:
pinti
Straipsnelis:
Žodžių, žym. sąv. ‘pinti’, grupėje išsiskiria žodžiai, kilę iš ide. *plek̑- ‘pinti’, šiaip šios reikšmės žodžiai dažnai bendrašakniai su žodžiais, reiškiančiais ‘namas’, ‘siena’, ‘statyti’ (anksčiau pynimas buvo vienas iš namų statymo būdų). Lie. pinti, la. pīt gimin. go., s. ang. spinnan ‘verpti, sukti’, s. sl. pęti ‘tempti, tiesti; stretch’, visi < ide. *(s)pen- ‘tempti, traukti’. Semant. raida: ‘tempti, traukti’ → ‘verpti’ → ‘verpti su medienos pluoštu’ → ‘pinti’.
Šaltinis:
Buck 1949, 622
Antraštė:
pìnti
Straipsnelis:
[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su labialiniu *p̣ žodžio pradžioje:] 10.8. ural. *puńa-/puna- ‘austi, verpti, susukti, sukti’ (sam. bodnje- ‘susukti’, chant. pŏń- ‘suvynioti’ / sam. bodne- ‘verpti, susukti’, vengr. fon- ‘verpti’) ~ drav. *puṇ- arba *poṇ ‘surišti’ (tamilų puṇai, puṇar ‘surišti, sujungti’, kanada poṇar ‘būti surišamam’) ~ ide. *(s)pen- ‘verpti, pinti’ (s. v. a. spinnan ‘verpti’, lie. pìnti Pok. 988) ~sem.-cham. *pn- ‘sukti(s), vynioti’ (s. žyd. pnh ‘sukti(s)’, s. egipt. pnʿ ‘pasisukti’, hausų funi ‘vynioti’).
Šaltinis:
Иллич-Свитыч 1966 (1968), 340
Antraštė:
pìnti
Straipsnelis:
[Šituos ural. kalbų žodžius autorius siūlo laikyti skoliniais iš ide. Kad tokios leksemos fiksuojamos daugelyje ural. kalbų, tai skolintasi buvę anksti:] 2. Ural. *pune-/puna- atspindi suom. puno- ‘pinti’, lap. bodne- ‘verpti, pinti’, mordv. pona-‘pinti’, čer. pə̂ne-, pune- ‘susukti (siūlus), pinti’ (taip pat dar votj., syrj., ostj., vog.), vengr. fon- ‘verpti, pinti’, sam. *pə̂n- ‘pinti’ < nykstamojo laipsnio ide. veiksm. kamieno *pn̥-e/o- (iš šaknies *[s]pen-), kuris atspindėtas bl.-sl. kalbose: lie. pìnti, pinù ‘flechten’, la. pît, pinu ‘t. p.’, r. pjat᾽, pnu ‘įtempti, ištempti’. Tos pačios šaknies yra ir germ. *spenna- ‘verpti’. Ural. kalbose po labialinio p įterptas labialinis skiemens sudaromasis balsis u, kad būtų išsaugotas struktūriškai būtinas v. kamieno dviskiemeniškumas.
Šaltinis:
Koivulehto 1990, 4
Antraštė:
pìnti
Straipsnelis:
[Autorius pateikia žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. pinù = s. sl. пьнѫ).
Šaltinis:
Endzelīns DI II, 339
Antraštė:
pinti
Straipsnelis:
Sl. *pьnǫ, pęti ‘tempti, veržti’, lie. pinti, arm. henum ‘audžiu’, kartu kiekvienas iš šių žodžių ir reikšmių savarankiškai išsirutuliojęs iš formos *(s)pen- ‘, traukti’.
Šaltinis:
Трубачев 1966, 91
Antraštė:
pìnti
Straipsnelis:
Autorius praslavų leksikoje išskirdamas sinonimų poras, nurodo baltiškus ir itališkus ingredientus, atsiradusius dėl geografinių kontaktų [8-9]. Prasl. pęti (s. sl. ПѦТИ, bulg. пъна, s.-kr. nému, slov. péti, r. пять, č. píti, slovk. pnút᾽, le. piąć, a. luž. pjeć, ž. luž. pjeś) ‘, veržti’ yra aiškiai praradęs pirminę terminologinę reikšmę, išlikusią baltų (lie. pìnti, la. pît ‘t. p’) ir germanų kalbose (go. spinnan ‘verpti’, s. isl. spinna ‘t. p’, s. ang. spinnan ‘t. p’, s. v. a. spinnan ‘t. p’). prabaltų pinti vietą užėmė prasl. plesti ‘pinti’, o prasl. pęti išlaikė vien neterminologinę reikšmę.
Šaltinis:
Мартынов 1978, 33
Antraštė:
pìnti
Straipsnelis:
Toch. A pänw-, panw-, pañw-, B pänn-, pānn-, päññ-, peññ- su formomis: A part. praet. pänwo, praet. act. panwar, praes. act. pañwaṣ; B praet. med. pännāte, conj. act. pānnaṃ, praet. act. piñña, praes. med. paññatra. (Aiškus) ryšys su s. sl. pьnǫ ‘tempti, tiesti’, lie. pinù, go. spinnan ‘verpti’ etc. < ide. *(s)pen- jau buvo autoriaus nurodytas Lexique (1941) 90 (su nuoroda į ankstesnes jo publikacijas), taip pat žr. Pedersen, Tocharisch (1941) 165 (atsargiai). AB pän- kilo iš ide. *(s)pen- (arba *(s)pn̥-), A pan- ir B *pen- - iš ide. *(s)pon- arba *(s)pēn-, B pān- – iš ide. *(s)pōn-. Aišku, kad B formose -nn- atsirado iš *-nw- asimiliacijos, kuri išsaugota tokiose A formose kaip pänw-, yra vardažodinės kilmės. Atmestinas gretinimas su gr. σπάω ‘tempti, traukti’ (Pedersen (atsargiai) šalia jo lyginimo su s. sl. pьną ir t. t.): A pänw- ir B pänn- vokalizmas negali atitikti šio gr. veiksmažodžio vokalizmo. Taip pat žr. A paṃ intensyvinės reikšmės prieveiksmis-dalelytė.
Šaltinis:
Windekens 1976, 360
Antraštė:
pìnti
Straipsnelis:
Toch. paṃ, prieveiksmis arba dalelytė, esanti prie veiksmažodžio ir turinti intensyvią reikšmę: plg. A paṃ ya- (arba ypa-, yām-) ‘būti labai aktyviam, užsiimti’ (ya- ‘daryti’), A paṃ krop- ‘visiškai surinkti’ (krop- ‘suversti, surinkti’), A paṃ mäsk- ‘im tiefsten Wesen da sein’ (mäsk- ‘būti’). Šis elementas yra susijęs su ide. *(s)pen- ‘įtempti, ištiesti’, lie. pinù, go. spinnan ‘verpti’ ir taip pat toch. A pänw-, panw-, B pänn-, peññ- ‘įtempti’. A paṃ vokalizmas atitinka A pänw-, B peññ- vokalizmą, kuriuose yra ide. *(s)pon- (teoriškai *(s)pēn- negalima atmesti). Galimas daiktas, kad A paṃ reprezentuoja senąjį *(s)pono-, turėjusį reikšmę ‘įtemptas, intensyvus’ (plg. pran. intense su vediniu intensif < lo. intensus ‘įtemptas’). Suprantama, kad ‘daryti intensyviai’ yra ‘būti labai aktyviam’, ‘intensyviai rinkti’ yra ‘visiškai surinkti’. Gretinimas su gr. φανερός ‘matomas, aiškus’, arm. banam ‘atidaryti, atidengti’ (Poucha, Arch. Or. 2 (1932) 322) buvo pagrįstas klaidingu vertimu ‘aiškus’ (be to, toch. A paṃ, vokalizmas nesiderina su ide. *bhā-, *bhə₁- vokalizmu.
Šaltinis:
Windekens 1976, 346
Antraštė:
pìnti
Straipsnelis:
Gr. πένομαι tiktai praes. ir impf. ‘dirbti, užsiimti’ [...]. Matėme, jog šioje žodžių šeimoje reikšme ‘dirbti, dėti pastangas’, pirma, buvo pateikti žodžiai su balsiu e, reiškiantys, ‘skurdas, neturtas’ (πενία f. ‘pinigų stoka, neturtas’) ir, antra, žodžiai su balsiu o, reiškiantys ‘darbas, pastanga, bausmė, kančia’ (πόνος ‘sunki pastanga, bausmė, sunkus darbas, sunki kova, fizinė kančia’). Jei čia, remdamiesi Homero pavyzdžiais, išeinama iš reikšmės ‘dirbti, skubėti su namų darbais’, tai galima su Frisku prisiminti žodžius, reiškiančius ‘įtempti, (su)pinti, austi’, plg. lie. pìnti, s. sl. pęti ‘įtempti’, arm. hanum ir henum ‘austi’, vok. spinnen ‘verpti’. Tačiau reikia pridurti, jog Homero vartosenos atvejai neverčia galvoti nė apie vieną šių darbų. Be to, Friskas nurodo, kad jei ši žodžių šeima išreiškia sąvoką ‘įtempti, ištempti’, tai ji gali išreikšti ir pastangos sąvoką be tarpinės technikos. Dar kiti duomenys [881] pateikti Pokorny 988. Išvada - etimologija abejotina.
Šaltinis:
Chantraine DEG, 881–882
Antraštė:
pìnti
Straipsnelis:
[Arm.] henum ‘austi, susiūti’, henkʿ ‘audinys’, [taip pat formos hinem, hinum, hanum]. [Lit.:] Hü̈bschmann AS I 466; Walde-Pokorny II 660; Adjarian IV 292 t.t. Artimiausi arm. žodžiams yra lie. pinù, ṗ̀nti ‘flechten’, pántis ‘Strick zum Binden der Füβe des Viehs’, pr. panto ‘pančiai, grandinės’, s. sl. pьn̨, pęti ‘tempti’, opona ‘užuolaida, uždanga’, pǫto ‘pantis’. [...] [259]. Forma hanum tiesiai sietina su lie. pinù ir sl. pьnǫ. To paties abliauto laipsnio veikiausiai yra ir gr. πάτος· ἔνδυμα της ̔́Ηρας Η.
Šaltinis:
Solta 1960, 258 t.
Antraštė:
pi̇̀nti
Straipsnelis:
Panašus nukrypimas [prieš nosinius balsius einantys trm. balsiai e, o vietoj arm.i, u (ide *em, *en, *om, *on)] pastebimas ir tam tikrose žodžiuose iš mums perduotų senųjų raštų paminklų: henul ir hinel ‘pinti’ (ide. *pen-, plg. lie. pi̇̀nti) [...].
Šaltinis:
Djahukian 1985, 157
Antraštė:
pìnti
Straipsnelis:
[Svarstomi ankstyvieji ide.-uraliečių kalbų kontaktai, prasidėję prauraliečių epochoje.] Uraliečių *pune- / *puna-, plg. suom. puno ʻплестиʼ, samių bodne- ʻпрясть, плестиʼ, mordvių pona- ʻплестиʼ, marių pɘ̂ne-, pune- ʻвить, плестиʼ, vengrų fon- ʻпрясть; плестиʼ ir kt. kilo iš ide. veiksmažodinio kamieno su nuliniu abliauto laipsniu *pn-e/o- (iš šaknies *[s]pen-), kuri yra baltų-slavų kalbose, plg. lie. pìnti, pinù, la. pît, pinu, rus. пять, пну ʻнатягиватьʼ; taip pat iš tos pačios šaknies kilo ir germ. *spenna- ʻпрястьʼ. Uraliečių kalbose po labialinio priebalsio p buvo įterptas balsis u.
Šaltinis:
Койвулехто 1988-1996 (1997), 157

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas