Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: nokti, gungla, bumbuoras.

Antraštė:

nókti

Straipsnelis:

Rusų kalboje žinomi du šaknies -начить priešdėlių vediniai: поднáчить ‘kurstyti, nuteikti’, занáчить ‘imti negrąžintinai’ [81]. Dalio žodynas pateikia начить ‘imti, vogti (vagių žargonas)’. Pirminę reikšmę nustatyti sunku, bet spėjame, kad начить reiškė ‘nešti (ką nors), vesti (kur nors)’, o iš šios vėliau susiformavo reikšmė ‘imti’, plg. sl. *berǫ ir gr. φέρω ‘nešu’. Etimol. žodynai šią r. veiksmažod. grupę palieka nuošalyje. Mums regis, šiuos veiksmažodžius galima gretinti su kašub. veiksmažodžiu načëc, nači ‘vaišinti’ (plg. vedinius: onačëc ‘nuvyti, sulaikyti (ligą)’, načba ‘svečiavimasis’ ir kt.). Reikšmė netrukdo r. отнáчить ‘atsverti, atiduoti, nunešti’ lyginti su kašub. onačëc, odonačëc ‘nuvyti’ [82]. Kašub. načëc, r. начить < *nak-. Mūsų siūlomą prasl. *načiti ‘nešti, vesti’ galima sieti su bl. veiksmažodžiais: la. nākt ‘eiti, vykti, tapti’, nonākt ‘sunokti, pasiekti, įvykti’ ir lie. nókti ‘subręsti, badauti’, nokìnti ‘leisti prinokti (apie vaisių), marinti badu, mušti’, panókti ‘pavyti’, pranokė́jas ‘pirmtakas’. Pradinė bl. vksm. reikšmė buvusi ‘pasiekti, ateiti’ [83]. Turėdami prieš akis lie. nokìnt reikšmes ‘marinti badu, mušti’ galime spėti, kad prasl. *načiti išliko ir le. onaczyć ‘kankinti’.

Šaltinis:

Варбот 1970 (1972)a, 81–84

Antraštė:

nókti

Straipsnelis:

Lie. nókti, la. nãkt ‘eiti’. Fraenkelis mėgina sieti su go. nahv(a) ‘arti’. Sabaliausko nuomone, lie. nókti pirminė reikšmėtaip pat buvusi ‘eiti’, plg. lie. prieĩti ‘išnokti’.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1966a, 56

Antraštė:

nókti

Straipsnelis:

Oset. næxstær ‘išvykimas į kelionę’. Vs. Milleris (OЭ II 47) sugretino su av. naxš- [tiksliau nas- (AiW 1056), s. i. nakṣ-] ‘pasiekti’. Nekalbant jau apie esminį reikšmės skirtumą, šiuo atveju neaiškus lieka ir darybinis modelis: kas yra *-tær, jeigu skaidome næxs-tær? Labiau priimtina yra Bailey analizė, kuris skaido į næx-stær. Tokiu atveju -stær tapatinamas su oset. stær ‘razzia; antpuolis’, o næx- – su nax pehlevi, persų, part. žodyje naxšīr ‘medžioklė; medžioklės laimikis’ iš *naxa-čarya- ‘vaikščiojimas (čarya-) po atviras vietas (naxa-)’, plg. Pamyro i. nax ‘grindys’, o dūrinyje nax-dara ‘grindų sija’ [176] nax pasirodo reikšme ‘(plokščia) danga’. Pamyro or. nȏx ‘terasa’, Pamyro š. nêx ‘narai’ (Зарубин), ‘prieangis’ (Morgenstierne). Mažiau akivaizdus tolesnis gretinimas su lie. nókti, la. nãkt ‘ateiti’. Matyt, atsitiktinis yra næxstær sąskambis su Pamyro š. nax̌ti- (-našti), Pamyro or. nax̌te (Зарубин), Pamyro s. našt-, nakht- (Shaw) ‘išeiti’. Bailey BSOAS 1958 XXI 44 t.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ II, 176–177

Antraštė:

nókti

Straipsnelis:

Senoji le. leksema nać ‘lapai, žolių steibas’ bei šiek tiek reikšme besiskirianti slov. nȃt, natȋ, suponuojančios bendrą sl. žodžio galą natь, paprastai gretinamos su pr. noatis ‘dilgėlė’, lie. notrė̃, nõterė, notrà, nõtrynė ‘t. p.’, la. nâtre ‘t. p.’ (žr. Tratmann, BSl Wrtb., S. 194). Galimas dalykas, kad sl. natь yra formos *nāktь tęsinys, plg. lie. nókti ‘reifen’. Toks gretinimas ir dėl formos, ir dėl reikšmės (ypač pastarosios) yra pateisinamas. Sl. *nāktь galėjo reikšti ‘tai, kas prinokę, išsirpę’ ir šitokia pagrindinė reikšmė nesunkiai gali būti pasigauta augalui įvardinti, tiksliau ‘iš žemės kyšančioms, prasikalančioms augalo dalims’, plg. r. ботва < ide. *bheu- ‘būti, augti, gyventi’. [668]. Le. kalbos tarmėse šakos su šviežiais lapeliais išsiskleidimas įvardijamas leksema nać, kas tarytum liudija sunokimo, subrendimo artumą, artėjimą. Pastaroji aplinkybė įgalina santykį sl. nać : lie. nókti ‘reifen’ laikyti galimu. Kad pragerm. natilōn < *natōn (< ide. *nad- ‘pinti, flechten’) germ. kalbose apsupta viso būrio giminiškų formų (n. v. a. Nessel, s. saks. nętila, ang. nettle, šv. nättla), o minėtosios bl. leksemos, reiškiančios ‘dilgelė’ yra savo kalbose izoliuotos, tai gal lie., la. ir pr. dilgėlės pavadinimai (noatis, notrė̃, nâtre – žr. aukščiau) laikytini skoliniais iš pragerm., plg. pr. noatis < pragerm. *nati(lōn). Atkreipkime dėmesį, kad bl. t negali atitikti germ. t, jeigu minėtąsias aviejų šakų leksemas laikysime iš seno giminiškomis.

Šaltinis:

Trubačev 1958, 668–669

Antraštė:

nókti

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Reikšme ‘ateiti’ lie. vartoja at-eĩti, tačiau latviai čia turi kitą veiksmažodį: nãkt, nãku, nãcu, giminišką su go. nehv(a) ‘arti’, nehvjan ‘prisiartinti’, s. v. a. nāh ‘blisko’. Lie. atitikmuo nókti vartojamas reikšme ‘bręsti, senti’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 237

Antraštė:

nókti

Straipsnelis:

[Kiekviena kalba turi individualių reikšmių, priklausančių ide. morfemai *nek̑- / *enk̑- ir jos modifikacijoms. Straipsnyje nagrinėjamas reikšmių vystymasis atskirose kalbose, remiantis dar nepanaudota medžiaga, ypač baltų kalbų faktais [202]]. Pirmiausia nurodomi lie. nókti ‘bręsti’ ir la. nãkt ‘eiti, prieiti’, tarp kurių yra akivaizdus tarpusavio ryšys, nors reikšmės ir skiriasi. Fraenkelis ir Endzelynas šių žodžių reikšmių ratą aiškino taip: la. nãkt vartosenoje išryškėja reikšmės ‘stoti, tapti’ ir ‘bręsti, nokti’, kurios padeda paaiškinti lie. nókti reikšmių [203] atsiradimą. La. ienãkt, danãkt įgiję reikšmę ‘pavyti’, kuri siejasi su lie. danókti, panókti, pranókti, prinókti ir t. t., turinčiais dar ir ‘pavyti, aplenkti’ reikšmę. Be to, lie. nóktis reiškia ‘bėgti lenktynių’. Rekonstruojama bl. *nāk-, kuri siejasi su ide. *nek̑-, reiškiančia kankinamą mirti nuo bado, sėjimo iškaršinimo ir pan., skirtingai nuo šaknies *mr-, reiškiančios greitos mirties aktą [204]. Lie. nókti dar turi reikšmę ‘badauti’, plg. išnókti ‘išalkti’ greta ‘bręsti, pribręsti, prinokti’, nunókti ‘susenti, iškaršti’ ir ‘subręsti, prinokti’. Elementas нак- aptinkamas s.-kr. žodžiuose: накйуче ‘prieš tris dienas’, наксутра ‘per dvi dienas į trečią’ ir pan. Latvių kalboje išlikęs panašus šaknies nãk- vartojimas, plg. nãkamgad ‘kitais (ateinančiais) metais’ ir pan. (plg. nãkams ‘sekantis, būsimas’). Taigi šaknis *nāk- turi judėjimo reikšmę ir aptinkama praslavų dialektuose [205].

Šaltinis:

Топоров 1960, 204–205

Antraštė:

nókti

Reikšmė:

to grow up

Straipsnelis:

Karulis 1992, 616 la. nãkt ‘to come’ siejo su lie. nókti ‘to grow up’, pan. ir Stang, tačiau preteritas negali būti išvestas iš tematinio aoristo, žr. Stang (1966, 379). Endzelyno (1935) siejimas su go. nēhv(a), s. v. a. nāh(o) neteisingas, nes bl. šaknies priebalsis vienareikšmiškai nurodo *-eH₂-, kuris nesuderinamas su vok. vokalizmu.

Šaltinis:

Kortlandt 1994, 191–193

Antraštė:

nokti

Reikšmė:

1. bręsti, 2. sekti iš paskos, vyti

Straipsnelis:

Straipsnyje kalbama apie latvių ir lyvių kalbų leksinių reikšmių suartėjimą ir jo reikšmę baltų kalbų klasifikacijai. La. nākt ‘ateiti’ atitinka lie. nokti ‘1. bręsti’, 2. ‘sekti iš paskos, vyti’, tačiau pastarasis rečiau naudojamas ir skiriasi reikšme.

Šaltinis:

Wälchli 1998, 235