Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: surbti, ardyti, griūti, petruška, kunkalas, susmižti, bebekis, šlapdrankis, pleiskės, blogasai, surbulioti, drebėzna, demblys, urvas, purkšti.

Antraštė:

s(i)ur̃bti

Straipsnelis:

Toch. B särp- ‘plakti (kalbant apie širdį)’ su praet. act. särpar-ka. Toch. žodis yra aiškus lo. sorbēre, gr. ῥοφέω ‘ryti, siurbti, godžiai ryti’, lie. srebiù, surbiù, alb. gjerp ‘gerti mažais gurkšneliais’, armėnų arbi (aor.) ‘gerti’ ir t. t. ekvivalentas. Toch. B särp- < ide. *sr̥bh- (žr. lo. sorbēre, armėnų arbi ir t. t.). Toch. ‘čiulpti ir t. t.’ buvo vartojamas pompos veiksmui, kurį kraujo apytakoje atlieka širdis, nusakyti, t. y. veiksmui, kurio pagrindą sudaro širdies plakimas.

Šaltinis:

Windekens 1976, I, 422

Antraštė:

sur̃bti

Straipsnelis:

[Nagrinėjamos baltų ir slavų kalbų šaknys su *r̥] Iš bendro pavyzdžių skaičiaus 11 šaknų turi etimologinių dubletų: 6) r. dial. сербать, ukr. сербати, br. сербац // lie. sur̃bti, la. surbt.

Šaltinis:

Авксентьева 1975, 45

Antraštė:

sur̃bti

Straipsnelis:

žr. srėbti

Šaltinis:

Poetto 1974, 437

Antraštė:

surbti

Straipsnelis:

žr. sruba

Šaltinis:

Hinze 1984b, 194 –195

Antraštė:

surbti

Straipsnelis:

Armėnų-baltų-slavų izoglosos: […] arm. aor. arbi ‘išgėriau’ – su nuliniu laipsniu: lie. surbiù, la. surbt, prasl. *sьrb-/*sъrb-; greta vokalizmo o gr. ῥοφέω ‘siurbiu’ lo. sorbeo; […]

Šaltinis:

Сараджева 1987, 25

Antraštė:

sur̃bti

Straipsnelis:

Toch. B. särp- ‘mušti, plakti (kalbant apie širdį)’ su praet. act. särpar-ka. Akivaizdūs toch. ekvivalentai yra: lo. sorbēre, gr. ῥοφέω ‘ryti, siurbti’, lie. srebiù, surbiù, alb. gjerp ‘gerti mažais gurkšneliais’, arm. arbi (aor.) ‘gerti’ ir t. t., kurie kartu su toch. B särp- yra kilę iš ide. *sr̥bh- (žr. lo. sorbēre, arm. arbi ir t. t.). Toch. ‘čiulpti ir t. t.’ buvo vartojamas pompos veiksmui nusakyti. Kraujo apytakoje šį veiksmą atlieka širdis. Šis veiksmas yra širdies plakimas.

Šaltinis:

Windekens 1976, 422

Antraštė:

sur̃bti

Straipsnelis:

Gr. ῥοφέω ‘godžiai gerti, ryti’ […]. Žodžių šeima familiaria, o kartu ir medicinine, technine reikšme turi aiškius atitikmenis kitose kalbose. Atstatoma *sr-ebh- su skirtingais balsiais. Nulinis vokalizmas yra arm. žodyje arbi ‘aš gėriau’ (praes. əmpem, plg. πῑνω), lie. surbiù, sur̃bti, s. sl. sr̆bati, gr. žodyje ῥυφέω, ῥυμφάνω, plg. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 351 ir toliau. Balsį e turi lie. žodis srebiù, srė̃bti, tačiau alb. gjerp ‘švelniai ryti’, remiasi *serbh-. Gr. ῥοφέω yra dviprasmiškas. Geriausia yra priimti balsį o *srobh- ir, atrodo, negali turėti nulinį vokalizmą, kaip tai suponuoti siūlytų lo. ir baltų-slavų kalbos. Nereikia atskirti ῥοπτός ir ῥόμμα, kurie, atrodo, antriniai, o ῥόφω galbūt yra gramatikų prasimanymas. Šeima dar yra reprezentuojama germ. bei iranėnų kalbose, žr. Frisk su bibliografija. Dar žr. ῥυβδέω.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 978