Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sekti, bruikšti, bruiškia, pika, aitvaras, šovėjas, sodžia, mazgas, ganiava, slobnas, megzti, kygti, urkioti, sausas, nuogas, baltoji, mekenti, galas, budìnti, klumokas, tapūžos, gamuoti, bėgas, spiesti, kankarožis, verbalkis, pleiskane, šaltinis, švebelda, gyvas, prusnos, paklostyti, kūtis, ristas, virgti, sūnus, deivoti, augonas, šiaurus, atida, ėdrus, laiškenis, laigyti, plukti, kiaugždas, skujis, blūzgėti, blūzga, atlamoti, padoriai, klaukti, bocinas, lacerna, gundinti, sėklinti, piltuvas, kaubras, šernas, kergti, zablys, šarma, smidrus, slubnas, tur, stokoti, kniepti, brankinti, ežia, kabelis, stoka, kigti, stūgti, kariauti, lugzsti, vo, kumpinti, grūžulys, pereiva, pliudrinės, kabarai, kietas, gruzdė, kunstas, klysti, šieptis, gruodis, skaitytis, sunikti, kviesti, skriaubus, kumelė, kumelys, kumeliukas, papautas, virdis, susti, paklausyti, dalgyti (dalgo, -ė), prakartas, miksyti, kupti, stirna, kaužuoti, gainioti, kardinties, bukstis, migyti, laibas, iškirtūlis, strainyti, smarda, buklogas, pakutra, gužas, klumpti, priemenė, griausti, gatvė, verpti, karauti, būvėti, patisas, prabanga, čiaupsėti, jūrios, palatoj, čemeryčia, aldra, briesti, išlieti, rūpestlyvas, riauštis, rankavėtas, žiuberklas, lasyti, žirklės, dūmauti, berniokpalaikis, vėlos, kapūzas, plujoti, aldavnykas, siuolas, skalanda, sandas, kąsti, kniaukti, anta, kukuras, dainiuoti, štakūtas, šlamavėkas, laukti, pošyti, bluznierskas, anskat, duomies, grąžtas, pursla, plentas, nuseiti, slizikas, plėnis, pliekti, kur, šlepriokas, šniokšti, karti, vogti, juosmi, skliustas, pardosas, kapeliai, čiaudėti, bovytis, atrus, mandrus, tancavoti, paistymas, perdūlėti, padraika, gyžlus, nes, liecyba, rinktis, išaiža, marmalas, kirkla, skolyti, vieškelis, gašai, plūduriuoti, draug, drauga, aukoti, burviškas, biržtva, grumulys, kenkras, įsiduoti, gumžloti, garbanukai, maivytis, peningas, mandaras, pojudrė, velti, ledakas, skabtu, kumbrys, kumbris, trúkstuti, dėti, dedu, dėjau, branktas, stamantriai, mažką, pelnas, driausti, bo, kliauti, širdis, skrabti, spainė, treji, brizgas, kreigas, skaldyti, grumdyti, burvalkas, grabaliuoti, kapurnojimas, šalėti, čaplė, vieversys, paistyti, laižyti, kurklys, maumeklis, dribsa, aubijistai, kuogis, skardus, novis, atlauža, šlemžti, šipti, bristi, breda, čypulas, lenciūgas, ežgūnas, šlitis, kurpininkas, čerpė, gręžti, skabas, klumpuoti, ugniavietė, klauptas, žėbauti, tvarklas, ėtryti, čūpāje, atgaišis, kiminti, ketverokas, plokis, kiekunta, kupana, apkeikti.

Antraštė:

sèkti

Straipsnelis:

Aktyvinis paprastasis s. air. veiksmažodinis kamienas sech-, kuris sudaro daug vedinių: praes. 1 sg. seichim „deklaruoju“, 3 plur. seghait „sako“, praet. 3 sg. ar sichi[s] „nes sakė“. Su šiuo veiksmažodiniu kamienu taip pat reikia susieti: aithesc n. „atsakymas; pranešimas“ (su aith-), žr. atskirai, -árasc „priežodis, patarlė“ (su ad-ro-), žr. atskirai, -insce f. „kalba, pareiškimas, kalba, paskelbimas“ (su in-), žr. atskirai, ir galbūt taip pat rosc „akis“. Britų kalbose jam atliepia v. valų hebu „sakyti“, s. valų hepp „sako“. Vadinasi, keltų kalbose turime veiksmažodinį kamieną su skirtingomis reikšmėmis: „sakyti, paskelbti, pasakyti, pažymėti, nurodyti ir t. t.“ Jis susisieja su aktyviu kamienu *sekʷ- „sakyti“. Airių veiksmažodiniai daiktavardžiai rodo nulinį šaknies (su priesaga arba be jos) laipsnį. Ją randame plačioje ide. srities dalyje: gr. ἐννέπω„pasakoju“, lo. inseque „sakyti“, inquit „ar sako“, s. v. a. sagen „sakyti“, s. isl., s. v. a. saga „pasaka“, lie. sekù, s. sl. sočiti „nurodau“ ir taip pat s. v. a. sehan „žiūrėti“. Pok. 895. Taip pat žr. scél „pasakojimas“, scoth „kalba“, sceo „sujungimas“.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, s62–64

Antraštė:

sekti

Straipsnelis:

Daugelyje ide. k. (ypač slavų) veiksmažodžiai, reiškiantys „sekti“ paprastai reiškiami žodžių junginiu „eiti iš paskos“. Lie. sekti, la. sekt, sekuot, s. i. sac-, av. hač-, gr. ἕπομαι, lo. sequī, s. air. sechur, visi < ide. *sekʷ-.

Šaltinis:

Buck 1949, 699

Antraštė:

sèkti

Straipsnelis:

žr. siklyti

Šaltinis:

Лаучюте 1984 (1986), 115–119

Antraštė:

sèkti

Straipsnelis:

sek(ʷ)-, senk(ʷ)- ‘sekti, kristi, nykti’ (Walde-Pokorny II 473 t. sek-, senk-, Pokorny IEW 894 t. sek- ‘sekti’ (apie vandenį): s. i. á-sak-ra-, redupl. a-sa-śc-át ‘neišsenkantis’ ir t. t., ved. sac- ‘stingti, sekti’, žr. Mayrhofer I, 64, III 418: gr. hom. ἔσκετοφωνή‘užstrigo, išseko balsas’., lie. sèkti ‘fallen, sinken (apie vandenį), išsekti (apie šaltinį), sich erschöpfen’, seklùs ‘seicht’ ir t. t., la. sîkt (< sьnk-) ‘dingti, išsekti’, sikt ‘sekti (apie vandenį)’, sȩkls ‘seklus, negilus’ ir t. t. (lie. sunkti ‘abflieβ, absickern lassen; auspressen, auswringen, auswinden’ ir t. t., la. súkt ‘maitinti, žindyti; filtruoti’ mano manymu, priklauso veikiau prie se... ‘skirti (trennen, (aus) Scheiden’...); s. sl. i-sęknǫti, bžn. sl. isęcati ‘išsekti (apie vandenį), r. sjáknut’ ‘sekti, nuskursti’ ir t. t. < senk(ʷ)-, s.-kr. ȍsjeka ‘potvynis, atoslūgis’ (Pokorny IEW 894 klaidingai prie seikʷ- ‘išpilti’... pateiktas) < sekʷ- (plg. Vasmer III 63 sjaknut’); nuo šių mano manymu atskirtini (kaip lie. suñkti, la. sùkt) ukr. sjakáty(sja), le. siąkać, slovk. siakat ‘schneuzen (снимать налар со свечи)’ ir [...] taip pat ir č. sákati, sáknouti ‘drėkinti’ – v. v. a. sîht(e) ‘negiluma’, n. v. a. seicht gali būti priskirti prie senkt- arba sengʷt- [...] (Walde Pokorny II 496: „pirmas variantas tikresnis, bet Pokorny IEW 906 tik prie sengʷ- priskirta).

Šaltinis:

Merlingen 1978, 92

Antraštė:

sèkti

Reikšmė:

„Eiti po ko“

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų k. vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t.y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t.y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų k. raidoje.] Lie. sèkti, sekù, sekiaũ, la. sekt, sęku, secu iš ide. *sekʷ-, plg. gr. ἕπεται, lo. sequitur, kaip ir bulg. sákam „norėti, trokšti“ (senas iteratyvas).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 237

Antraštė:

sèkti

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų k. vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t.y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t.y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų k. raidoje.] Lie. sakýti, sakaũ, la. sacît „sakyti“ yra -o- laipsnio iteratyvas iš sekù, sèkti (ide. *sekʷ-) „po ko sekti; pasakoti“. Slavų kalbose yra paralelinis vedinys, plg. serbų sočiti „indicare“, r. sočit’ „ieškoti, sekti“, s. le. soczyć „tykoti“.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 236

Antraštė:

sèkti

Straipsnelis:

žr. sunka

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 66

Antraštė:

sèkti

Straipsnelis:

Germ. *Waxjō (Wehe) atstovauja tam pačiam darybos tipui, kaip ir Seck-ach, kairysis Jagsto intakas, kurį H. Krahe per s. v. a. *seck(e)a (germ. *sagjō) iš šaknies *sek- „nubėgti, išsekti, sekti (apie vandenį)“ (IEW. P. 894) kildina. Iš šaknies egzistuoja ir [...] -ro- adjektyvas: s. i. á-sakra- „neišsenkantis“. Lietuvių kalboje egzistuoja tos šaknies nazalinis prėzensas: lie. senku, sekti.

Šaltinis:

Greule 1971, 48

Antraštė:

sèkti

Straipsnelis:

Gr. ἐννεπω„pasakoti, pranešti, paskelbti“. Imperfektas ἔννεπεvisiškai sutampa su lo. inseque (žr. Ernout-Meillet s.u.), kuriam galbūt atitinka inquam (?). Dėl -νν- galima iškelti metrinę eolų grafikos pailginimą (Chantraine, Gr. Hom. 1, 100) arba eolų -νσ- pėdsaką (Lejeune, Phonétique 110). Aoristai ἐνι-σπεῖνir ἔσπετεrodo nulinį vokalizmą. Vardažodinė forma su priešdėliu *-en- s. air. žodyje insce „kalba“ iš *en(i)skʷ-iā. Paprasta šaknis *sekʷ- gerai paliudyta yra, tačiau jos neturi indoiranėnai: s. kimrų hepp „neramus“, lie. sekù, sèkti „sakyti“, išvestinis kamienas turi balsį o, lie. sakaũ, sakýti, s. sl. sočiti „nurodyti“. Be to germ., s. isl. segja, perdirbtas s. v. a. sagēn „sakyti“. Žr. Pokorny 897-898.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 350

Antraštė:

sèkti

Straipsnelis:

Gr. ἕπομαι, imperf. εἱπόμην, fut. ἕψομαι, aor. ἑσπόμην, inf. σπέσθαι„sekti, lydėti“. Senas šakninis tematinio mediumo praes., plg. s. i. sácate, av. hačaite, lo. sequor = s. air. sechur; lie. sekù, sèkti negali nieko nurodyti. Pagaliau redublikuotos vedų aktyvo formos, besiremiančios si-ṣac arba sa-śca- yra antrinės, žr. Debrunner 83. Priminimas žodžio reikšme „matyti“, go. saihvan yra labai abejotinas. Pačioje graikų kalboje skirtingos izoliuotos formos su balsiu o susisieja su šia šaknimi: ἀοσσέω, ὀπάιον, ὀπάζωbei ὀπηδός, žr. šiuos žodžius.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 361

Antraštė:

sèkti

Straipsnelis:

Germ. senkw-a- ‘kristi, pulti, fallen’ (go. sigqan ‘nukristi, (nu)griūti, sinken’, s. isl. so̸kkva ‘sinken’, s. ang. sincan ‘t. p.’, s. fryz. sinka ‘t. p.’ [393], s. saks. sinkan, s. v. a. sinkan ‘sinken’) neturi jokios patikimos etimologijos. Mėginama sieti su arm. ankanim ‘krentu, puolu’ ir gr. ἑάφθη (?) ‘fiel, sank’, tačiau šių kalbų leksemų darybą galime visakeriopai aiškinti, o jų reikšmė nėra patikima. Galbūt tam tikras žodžio pradžios variantas *se(n)gʷ- slypi lie. senkù, sèkti ‘mažėti, slūgti (apie vandenį); nykti, menkti’. Formaliu požiūriu yra panašūs sei- vediniai su išplėstukais (plg. seihw-a-). Ar čia skirtinas *si-n-gʷ-? (abliautas panaikintas ir veikia asimiliacija).

Šaltinis:

Seebold 1970, 393–394

Antraštė:

sèkti

Reikšmė:

‘slūgti’

Straipsnelis:

Pažymėtina, jog Mažiulio manymu, skę̃sti šeima kildintina iš šaknies *sek-. Iš jos taip pat kilo lie. sèkti ‘slūgti’, la. sikt ‘leistis, slūgti’ (abu kalbant apie vandenį).

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 158 išn. 78

Antraštė:

sèkti

Reikšmė:

'pėdomis; pasaką'

Straipsnelis:

Pokornas siūlo šaknį ide. *sekʷ- skirti į dvi: I *sekʷ-, kuri paliko (iš kurios kilo) lo. sequor, gr. hépomai, s. i. sáce ir t. t. [78] II *sekʷ-, iš kurios kilo lo. inseque, insece, insexit, inquam, umbr. prusikurent, go. saihwan ir t. t. Pokornas spėja, kad I *sekʷ- turi reikšti „sekti – folgen (meist medial)“, o II *sekʷ- turi reikšti „bewerken, sehen, zeigen, ursprüngl, wittern, spüren“ ir (jünger) „sagen“. [...] Indoeuropeistų priimta visuotinai laikyti, kad lo. sequor etc. su go. saihwan turėjo atsirasti iš (I) *sekʷ- – „to follow“ tokiu būdu: „sekti (akimis)“ suponuoja „matyti“. [79] [80-82] Bet yra rimtų priežasčių neigti tokią darybą: 1) sequor ir jo giminaičiai be abejonės turėjo mediopasyvo protėvius, bet atrodo nepanašu, kad veiksmažodis „to follow“ būtų turėjęs mediopasyvą protoide. 2) Hetitai, seniausia ide. kalba, rodo tiktai reikšmę „matyti“ (veiksmažodžio), „akis“ (daiktavardžio) [...], 3) atspindžiai su reikšme „matyti, sakyti“ yra daug įprastesni už reikšmės „sekti (follow)“ atspindžius. Tuo remdamasis, aš siūlau, kad reikia laikyti, jog pirminė ide. *sekʷ- – reikšmė buvo „matyti“ ir reikšmė „sekti (follow)“ atsirado iš „matyti“ (o ne atvirkščiai). Fiziologiškai [...], manau, „matyti“ tapo „laikyti žvilgsnyje“, kas suponavo „sekti (to follow)“ [83] [Lie. sekti „he follows“ skiriama prie I-osios reikšmės *sekʷ- žodžių, lie. sekù, sěkti „pasakoja“, sãko – prie II-osios]

Šaltinis:

Baldi 1974, 77-83

Antraštė:

sėkti

Reikšmė:

rėžti, graviruoti

Straipsnelis:

[Pateikiami veiksmažodžio giminaičiai:] -sė́kti ‘rėžti, graviruoti’ [...]: s. sl. sěkti, sěkǫ., v. air. ēiscid (*in-sek-) ‘atkerta’, lo. seco, -āre ‘nupjauti’ – ide. *sek- ‘pjauti, rėžti’; plg. dar vardažodinius vedinius s. v. a. segansa ‘dalgis’, alb. shat ‘kirtiklis’. [142][...] sė́kti turi neginčytinus atitikmenis kitose ide. kalbose. [...] žinomas vien iš Bretkūno raštų (prūsicizmas?) [143–148]. Matyt, ir lie. sėkti su šakniniu ė rekonstruojamas ne be sl. sěkti – sěkǫ įtakos (bl.-sl. *sēk-). [Žinomas tik iš Bretkūno].

Šaltinis:

Kaukienė-Jakulienė 1988, 142–143, 149