Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: siklyti, sugadnus, bulviena, pupuras, tolygus, brauktas, kepurnas, laupus, kariautas, žodis, ėtryti, mugė, delikatnus, sūsu, bruzgulis, ėdroti, laukinukas, avižos, mažas, jekė, giñti, kenklė.

Rezultatai

Antraštė:: siklyti
Reikšmė:: ‘kapoti, sukapoti į smulkias dalis’
Straipsnelis:: Bl. žodžiai sikle, siklis (la. siklis, sikliņš ‘miškelis’, sīkle ‘jaunuolynas’, siklis ‘nedidelė pelkė miško, pievos viduryje’, sîkulis ‘mažo ūgio būtybė’ ME III 852; lie. siklyti ‘kapoti, sukapoti į smulkias dalis’ LKŽ XII) remiasi šiomis leksemomis: la. sîkt ‘smulkėti, plonėti, silpnėti’, adj. sîks ‘mažas, smulkus’. Šie la. žodžiai (kaip ir lie. siklyti) priklauso gausiam bl. (ir toliau ide.) žodžių lizdui, kuris turi kitokį vokalizmą ir apjungia reikšmes ‘mažas, silpnas’ ir ‘drėgnas, žemas’, plg. la. sȩkls ‘seklus, negilus, slesnus’, lie. seklùs ‘t. p.’ iš senkù, sèkti, r. сякнуть, иссякать, air. sesc ‘išdžiūvęs, neduodantis pieno’, gr. (Homer.) ἔ-σκ-ετο ‘išsekti, užsislėpti’. Čia dera ir germ. žodžiai: v. v. a. sîchte ‘smulkus’, s. ang. sîchte ‘pelkėtas’ (Фасмер III 826). Žodis sikla ‘pelkė, drėgna vieta, miškas’ fiksuojamas ukr., le., slovk., s.-kr., rytų romanų, r. kalbose, kur jis patekęs iš bl. kalbų. Dėl s.-kr. ir rytų romanų kalbų galima apsakyti, kad prie Karpatų (pietų Lenkija ir Jugoslavija) senaisiais laikais yra gyvenusios ilyrų ir, iš dalies, trakų gentys, kurių kalbos gana artimos bl. kalboms. Taigi, galime spėti, jog sikla yra bl.-ilyrų ar bl.-trakų leksinė izoglosa, kuri kaip substrat. žodžiai išliko auksčiau minėtose kalbose.
Šaltinis:: Лаучюте 1984 (1986), 115–119