Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: avižos, bliauzyti, gavėjas, aštras, gužas, alsėti, kelnorė, eketė, baugštus, gr(i)audus, kemuruotis, božoti, bet kas, gumė, gervenės, gabl(i)oti, gabikė, bergždė.

Rezultatai

Antraštė:: avižos
Straipsnelis:: Lie. avižos, la. auzas, s. sl. ovĭsŭ, s.-kr. ovas ir t. t. bendras bl.-sl., giminiški lo. avēna > it. avena, pr. avoine, isp. avena; s.v.a. evina ‘avižos’; šakniniai ryšiai neaiškūs. Kitose k. šios reikšmės žodžių šaltiniai labai įvairūs, žodžiai, reiškiantys ‘ožys’, ‘ožio maistas’, ‘lėtai valgyti’, ‘ryti’ ir t. t.
Šaltinis:: Buck 1949, 518

Antraštė:: ãvižos
Straipsnelis:: [Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archajišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, jeigu – ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų k. žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. ãvižos pl. f.; prasl. *ovьsъ (pvz., s. r. ovьsъ, le. owies ir t. t.); bendras archaizmas (Trautmann, 21).
Šaltinis:: Gołąb 1982, 129

Antraštė:: ãvižos
Straipsnelis:: Toch. A wsār, B ysāre ‘grūdai’ siejamas su baltų, slavų ir „senovės europiečių“ avižos pavadinimu (r. овес ir pan.) – iš *H(e)w(e)s- [Adams D. Q., The position of Tocharian…, 396]; esama ir kitų alternatyvių šių tocharų žodžio siejimų su kitais baltiškaisiais ir slaviškaisiais. [Šiaip jau pagal šį siejimą čia turėtų priklausyti ir lie. avižos – R. Buivydienė].
Šaltinis:: Иванов 1986 (1988), 58