Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: žvaizdė, ežgūnas, alksnis (elksnis), uždėlis, dešinė, draugpergalėtojas, dievojis, dievoji, dumžlė, gužynės, dėdienė, glemežuotis, nėrovė, užvažas, gabikis, -ė, pal̃šas, grožėtis, jūsėti, žėbauti, gausti, gauju, bobžolės.

Rezultatai

Antraštė:: žvaizdė̃
Straipsnelis:: [skoliniai iš] tm. gu̯oid-/g̯̑oid- < ide. ku̯oit-/k̯̑oit- [yra žodžiai] prasl. gvězda, s. sl. d(zvězda) (< ku̯oit-tā arba -dā), lie. žvaizdė̃ (> žvaigždė̃, žr. Stang, Vergl. Gram. balt. Spr., 1966, 108–113) (< k̯̑oit-tā arba k̯̑oit-dā ‘Stern’, la. zvaidrît ‘blausiai šviesti, mirguliuoti, žibėti, šviesti, schimmern, leuchten’, taip pat ir kito šaknies balsių kaitos laipsnio žodžiai. Ide. ku̯eit-/ku̯oit-/ku̯it-/k̯̑eit-/k̯̑oit-/k̯̑it- glūdi taip pat žodžiuose prasl. květъ ‘gėlė, žiedas’, la. kvitêt ‘mirgėti, žibėti’, s. i. śveta-, av. spaēta- ‘baltas’, prasl. světъ ‘šviesa’, lie. šviečiù ‘leuchte’, plg. Walde-Pokorny I, 469 t. , tai ide. šaknies keu-/k̑- atitink. ku̯-ei- Walde-Pokorny I 368) išplėstiniai; tm. ̯̑- perėmė kiti išplėstiniai, pavyzdžiui, la. zvài(g)sne ‘žvaigždė’. Plg. der Fraenkel 1324. Iki šiol nepriimtinai aiškina Skok, Etimologijski rječnik hrvatskoga ili srpskoga jezika, 1971–74, III, 667, Machek ESJČ(eského), 1971, 192. [tm. – temematinio, temematų – dirbtinio nežinomos ide. kalbos, išsivysčiusios iš proide. dar prieš susiformuojant prabl. ir prasl. kalboms su tokiais dėsningumais: tenuiis > media; media aspirata > tenuis; r̥, l̥ > r̥, l̥ / ro, lo, pavadinimas]
Šaltinis:: Holzer 1983, 336