Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dešinė, briežlė, yla, pìnti.

Antraštė:

dešinė

Straipsnelis:

Oset. dœsny/dœsni ‘nagingas; meistras, žinovas’, sen. kalboje taip pat ‘žynys’. Atliepia s. i. dakṣiṇa-, av. dašina-. Kamienas *deks- ide. kalbose vartojamas dviem tarpusavyje glaudžiai susijusiomis reikšmėmis: pirma, ‘tiesus’ (→ ‘dešinė ranka, pusė’, ‘pietūs’), antra, ‘nagingas; sėkmingas; palankus’ ir pan. Žinoma, kad ‘dešinė pusė’ iš seniausių laikų asocijuojasi su laime, sėkme; menu, o ‘kairioji’ – su nelaime, nesėkme (‘dešinė ranka’ = ‘naginga, sugebanti ranka’). Oset. kalboje reikšmė ‘dešinys; dešinė ranka’ nepaliudyta (žr. raxīz). Plg. pehlevio dašn ‘iš dešinės’, sogdų δšny (apie vėją) ‘palankus’ (o ne ‘juste’, kaip verčia Benveniste TSP 3, 204), av. dašina- ‘dešinys; dešinė pusė’, s. i. dakṣiṇa- ‘nagingas, mitrus’, ‘tiesus, dešinysis; pietinis; palankus’, s. sl. деснъ ‘tiesus’, десница, lie. deszinė̃, gr. δεξιός ‘nagingas, mitrus; protingas, sumanus; esantis dešinėje; palankus; laimingas’, δεξιότης ‘menas, meistriškumas’ (oset. dæsniad), lo. dexter ‘tiesus; esantis dešinėje; palankus; atnešantis laimę; nagingas’, dexteritas ‘mitrumas, sugebėjimas’. Dėl reikšmės ‘žynys’, plg. balk. usta ‘nagingas; žynys’. S. i. kṣ osetinų kalboje paprastai atliepia xs (žr. rūxs ‘šviesa’, xsœv ‘naktis’, xsyr ‘pienas’ ir kt.), bet plg. syd ‘badas, alkis’ = s. i. kṣudh-. Bailey (Asica 8) dœsny kildina iš *dastya, bet fonetiškai mažai patikima.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ I, 360

Antraštė:

dešinė̃

Straipsnelis:

žr. dešinas

Šaltinis:

Peeters 1976, 10