Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: uosis, milna.

Rezultatai

Antraštė:: úosis
Straipsnelis:: [Armėnų ir sl. kalbos turi bendrą uosio pavadinimą:] Armėnų hacʿi ‘uosis’, prasl. *asenь/*osenь (r., ukr. ясень, bulg. ясен, s.-kr. jȁcȇн, slov. jasen, jesen, č. jasan, le. jesion [ЭССЯ 179]) < ide. *ō̌s-. Šis pavadinimas žinomas dar gr., germ., bl., keltų, lo. ir alb. kalbose (čia galimi du uosio pavadinimo darybos variantai: 1) su priesaga – *k; 2) su priesaga *en). Pirmuoju požiūriu armėnų kalba siejasi su germ., gr. ir alb. (tiesa, armėnų uosio pavadinimas savo reikšme nesutampa su gr., alb.) kalbomis: s. isl. askr ‘uosis’, alb. ah ‘bukas (medis)’, gr. οξύη ‘bukas, ietis’ (Klüge-Götze 179). Sl. kalbos siejasi su lo. ir keltų kalbomis: lo. ornus osenus ‘uosio rūšis’, s. air. huinnius, kimr. onnen, bret. ounnen (F. Solmusur. – KZ 34 1, 32). Skiriasi bl. kalbose: lie. úosis, la. uosis, uoss, pr. woasis ‘uosis’ (Vondrák I 77). Bl. ir sl. kalbų uosio pavadinimai sutampa ilguoju šaknies balsiu, nors šiaip savo struktūra skiriasi. Tiesa, ir lie. ir sl. uosio pavadinimas savarankiškai siejasi su ide. *ō̌s-.
Šaltinis:: Сараджева 1979 (1981), 162

Antraštė:: úosis
Straipsnelis:: Gr. ἀχερωΐς, -ίδος f. ‘baltoji tuopa’. Žodis panašus į kamieno ἀχέρω- (arba ἀχερωσ-, arba ἀχερωϝ-) vedinį. Senųjų sugretinimą su ̓Αχερων patvirtina Nic., Al. 13 vartojimas ̓Αχερωΐδες ὄχθαι Acherono upės krantams Mažojoje Azijoje pavadinti. Bet ar kalba neina apie liaudiškąją etimologiją? Etimologija, kuri -ωις dalyje ieško antrojo dūrinio žodžio, atliepiančio lie. úosis ir t. t., yra neįtikinanti.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 150

Antraštė:: úosis
Straipsnelis:: Gr. ὀξύᾱ f. (ir -ύη) ‘skroblas’ […]. Atliepia ide. uosio pavadinimą (senasis skroblo pavadinimas gr. kalboje buvo panaudotas ąžuolui pavadinti, žr. φηγός). Artimiausios formos yra alb., armėnų, germ. kalbose: alb. ah (iš *ask- arba *osk-), kurioje, kaip ir gr. kalboje, žodis reiškia ‘skroblas’; arm. hac̣i (su priesaga -iyo ‘uosis’; s. isl. askr masc. ‘uosis, ietis, lazda’, s. v. a. ask, s. ang. aesc (pragerm. *aska, *aski). Gr. ὀξύη buvo modelis adj. ὀξύς, bet taip pat plg. Ruipérez, Emerita 15, 1947, 67. Kitos kalbos turi kamienus, kurie remiasi *ōs-, *ōsi-, ō̌sen-: lie. úos-is, la. uôsis, r. jás-en-ĭ. Visi šie žodžiai remiasi *ōs-. Su trumpu balsiu lo. ornus iš *os-en-os. Dar žr. keltiškus pavyzdžius, pateiktus Pokorny 782 ir toliau.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 806

Antraštė:: úosis
Straipsnelis:: [Arm.] hac̣i, gen. pl. hac̣eac̣ ‘uosis’. [Lit.: Hübschmann AG I 465; Walde-Pokorny I 184 t.; Walde-Hofmann II 223]. Visų pirma čia priklauso s. isl. askr ‘uosis, ietis’, s. v. a. asc ‘uosis’, galų ON ὀσκέλα, pažodžiui ‘uosių miškas’ (Hubschmied, Vox Romanica 3, 50) ir toliau taip pat alb. ah ‘krūmas’ (plg. Hofmann GEW 234 t.). Kitokio darybos būdo yra, viena vertus, lie. úosis, la. uôsis, pr. woasis ‘Esche, uosis’, [313] kita vertus, r. я́сень ‘uosis’, kimrų onnen, s. air. uinnius, lo. ornus. Šis žodis yra tiesiog parodomasis dialektinio skirstymo pavyzdys: germ., gal., alb., gr., arm. žodžius vienija k-priesaga, salų keltų, lo. ir sl. žodžius – n-priesaga, o bl. kalbos stovi atokiai, atskirai.⁵² [⁵² Veikiausiai bl. kalbos šį medžio pavadinimą išlaikė senojo archajiško pavidalo, plg. Hoops, Reallex. d. germ. . I (Straßbug 1913), 631].
Šaltinis:: Solta 1960, 312–313

Antraštė:: úosis
Straipsnelis:: Kas liečia dviejų ženklų (oa ir a) vartojimą Elbingo žodynėlyje, tai lingvistika nepastebėjo reguliarumo. Vis dėl to tam tikrą reguliarumą galima pastebėti: dėl oa (kuris vartojamas tik žodžio viduryje ir, atrodo, kai kirčiuotas) galima išskirti tris atvejus. Jis gali reikšti: 3) garsą, einantį po priebalsio P (čia suprantamas protetinis v-) ir kuris atitinka lie. uo = la. uo pr. woasis ‘Esche’ E 627 = lie. úosis, la. uôsis.
Šaltinis:: Mažiulis 1965, 54

Antraštė:: úosis
Straipsnelis:: Lie. úosis, la. uôsis, pr. woasis. Plg. r. jasenь, lo. ornus (< *osenos) ir t. t.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 219

Antraštė:: úosis
Straipsnelis:: woasi E 627 ‘uosis’ : lie. úosis, sl. jasenь ‘t. p.’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 184 t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 340

Antraštė:: úosis
Straipsnelis:: Lie. úosis (senąjį priebalsinį kamieną pavaduojančio i-kamieno perdirbinys); kita vertus ‘uosio’ pavadinimas priklauso s. sl. jasenь (*-en) ir kimr. onn, lo. ornus (*-n-ā resp. *-n-os). Ši leksema […] sykiu su Pokorny (IEW) laikytina indoeuropietiška (Pokornui prieštarauja Hampas) […]
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 233

Antraštė:: úosis
Straipsnelis:: Lie. úosis, la. uôsis, pr. woasis (*osi-), lo. ornus ‘uosio atmaina’ (*os-en-os), kimr. onnen (*ōsnā) ‘uosis’, visi gimin. le. jasion, s. le. jasień, slov. dial. jásen, r. я́сень, s. sl. asenь : asenъ ar jasenь : jasenъ ‘uosis’. Visi < ide. *ōs; slavų kalbos žodžiai išplėsti priesga -en- (plg. měsęcь).
Šaltinis:: SłPr I, 159

Antraštė:: úosis
Reikšmė:: Esche
Straipsnelis:: Pr. woaʃis ‘esche’ < *(v)ɔ·sis < *āsis (Mažiulis 4, 259). Bl. *ōsi- > lie. úosis ‘Esche’, uosinė ‘Eschenholz’, uosýnas ‘Eschenhain’, la. uôsis ‘(Taur)esche’, uôšiêns ‘Ort, wo Eschen wachsen’ (Fraenkel 1962–1965, 1167); galbūt ir gr. ἀχερος, -ίδος ‘Weissapple/Populus alba’ (žr. Frisk I, 199-200). Dabartinės arm. uši ‘sp. tree: ?ash’, trm. hoši ‘sp. bush’< *(H)ōsi̯˚.
Šaltinis:: Blažek 2001b 50–51

Antraštė:: úosis
Straipsnelis:: [Ide. *s nebuvo palatalizuotas prieš *i pratocharų kalboje:] TB esale, TA asäl ‘post’ < *æsälæ < *osi-lo- yra giminiškas su ide. ‘ash-tree’ pavadinimu *ō̆si-, plg. lie. úosis, lo. ornus, s. air. uinnius, r. jásen’, toliau s. isl. askr, s. ang. æsc, s. v. a. asc ir t. t.
Šaltinis:: Pinault 2009, 241

Antraštė:: úosis
Straipsnelis:: [Tocharų kalbose *s nebuvo palatalizuojamas prieš *i. Pvz.:] Toch. B esale, toch. A asäl < pra-toch. *æsälæ < *osi-lo-, plg. lie. úosis (< *ōs-i-), la. ornus (< *os-i-no-), kimrų onn (< *os-nā-), s. isl. askr, s. v. a. asca, s. ang. æsc etc. (< *os-k-).
Šaltinis:: Pinault 2012, 263