Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: būžys, gigẽlis, žadėti, lakšinys, tūlė, tūžba, gūžis.

Antraštė:

buzys

Straipsnelis:

žr. būžys

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 396

Antraštė:

bužỹs

Straipsnelis:

žr. būžys

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 396

Antraštė:

būžỹs

Reikšmė:

baidyklė, kaliausė; meniškai padarytas paukštis; utėlė (vaikų kalboje)

Straipsnelis:

S. šiaur. pûki ‘velnias’, pokr ‘nelabasis, namų dvasia’, ags. pûca, pûcel ‘gnomas, naminis’ siejasi su la. bũzēls, buzis, buzulis ‘baidyklė, iškamša, kas susivėlęs, gauruota galva’, lie. bużys (u gali = ū būti) ‘baidyklė, kaliausė’ (A. Lalis. Lie.-ang. kalbų žodynas, Chicago, 1910), bužýs sakoma apie meniškai padarytą paukštį (Bezzenberger Lit. Forsch 104; plg. tas pat kaip buzys), baužas (‘kurs kájlinius išvértęs bájda vadinas báužas’, Juškević), babáužis, babužýs ‘skurdžius, skurlius, kurio bijosi vaikai’ (Jušk.; dar kiti duomenys yra Būga, Aistiški studijai I, 94). Manau, kad tas pats žodis vartojamas metaforiškai yra la. buža, lie. bužýs ‘utėlė’ (vaikų kalboje), nom. pl. bužiej ‘vabzdžiai’ (DK 162), plg. taip pat vertimą Lalio žodyne. Čia priskirtina veiksmažodžio šaknis galbūt dar yra išlikusi lie. bužuoti ‘jaudintis, kunkuliuoti, rūgti (apie alų ir pan.)’ (Miežinis). Dėl la. bauze ‘Schlägel am Dreschflegel’, bauzis ‘beragis jautis’, lie. baũžas ‘beragis’ (E. Volteris. Liet. chrest. 358, 39 iš Dusetų) plg. Johansson KZ XXXVI 359, Zupitza. Die germ. Gutt. 1896, 196.

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 396

Antraštė:

būžỹs

Straipsnelis:

[Aptariami latvių kalbos žodžiai iki šiol nebuvo etimologizuoti:] La. kalbos lytis bubucis ‘vabzdys, būžys’ neįtraukta nei į K. Miulenbacho „Latviešu valodas vārdnīca“, nei į J. Endzelyno ir E. Hauzenbergos papildymus. Vidzemės tarmės pažįsta leksemą la. buzis, buža ‘utėlė (vaikų kalbos žodis)’ (ME I 356), plg. dar buzulis ‘t. p.’ (EH I 256). J. Endzelynas, pritardamas J. Personui, la. tarm. buzis buža, bũža kartu su lie. būžiai ‘kenksmingi vabzdžiai’ lygina su ang. bug ‘blakė’, buggin ‘utėlė’ (ME I 356). K. Būga (Būga I 324) savo ruožtu lie. bū-ž-ỹs sieja su serbų бӳба ‘kenksmingas vabzdys, parazitas’. Šią žodžių grupę J. Endzelynas ir E. Frenkelis dar sieja su la. buzis ‘paukščių baidyklė; sala vecis’, babs ‘t. p.’ bei lie. babaũžė ‘paukščių baidyklė, baubas’, babužỹs ‘driskius, skarmalius’ (ME I 360 ir Fraenkel 29). Toliau šie tarminiai latvių kalbos vabzdžio pavadinimai siejami su bažn. sl. бъчела ‘bitė’ bei s. r. бъчела ‘t. p.’ (< *bukěla). La. tarm. bubucis dėl reduplikacijos iš *bu-k- (šį *bu-k- regime slypint dar sl. žodžiuose: bažn. sl. бъчела ir s. r. бъчела), o la. tarm. buzis bei lie. būžỹs < *bū-ǵ-. E. Frenkelis bažn. sl. бъчела ‘bitė’, бьчела ‘t. p.’, r. пчела ‘t. p.’, le. pszczoła ‘t. p.’ lygina su s. air. bech (< *beko-), lie. bìtė, la. bite, s. v. a. bīni, bīa, s. ang. béo (Fraenkel 45). Kad sl. kalbų lytys remiasi *bu-k-, *bi-k-, tai dėl fonetikos toks siejimas kelia abejonių.

Šaltinis:

Breidaks 1969, 70–71

Antraštė:

bužỹs

Reikšmė:

vaikų baidyklė

Straipsnelis:

žr. baužas

Šaltinis:

Jasiūnaitė 2000, 174-175

Antraštė:

būžỹs

Reikšmė:

kankorėžis

Straipsnelis:

[Aptariama kankorėžių pavadinimų kilmė.] Lie. būžỹs siejasi su karvių ar veršiukų pavadinimais (plg. bùzė, bùžė ‘karvė’, buziùkas, buziùlis ‘veršiukas’) ir būdingas pietų aukštaičiams ir kelioms vakarų aukštaičių šnektoms.

Šaltinis:

Ambrazas 2010a, 96

Antraštė:

bužỹs

Reikšmė:

kankorėžis

Straipsnelis:

[Aptariama kankorėžių pavadinimų kilmė.] Lie. bužỹs siejasi su karvių ar veršiukų pavadinimais (plg. bùzė, bùžė ‘karvė’, buziùkas, buziùlis ‘veršiukas’) ir būdingas pietų aukštaičiams ir kelioms vakarų aukštaičių šnektoms.

Šaltinis:

Ambrazas 2010a, 96

Antraštė:

bužỹs

Reikšmė:

vabzdys, vabalas, utėlė

Straipsnelis:

E. Frenkelis (1962, 29) greta babaũžė ‘Papanz, Schreckgespenst’ nurodo lie. bužỹs m. ‘vabzdys, vabalas, utėlė’ (plg. LKŽ 1, 1229f.) ir la. bū̆za f., buzis m. ‘utėlė’ (vaikų kalboje). Nors lie. bužỹs ir la. buzis ryšys akivaizdus (abu iš rytų bl. *buži̯as), jų kilmė ir semantinė raida nėra aiški. Semantiškai ir etimologiškai jie susiję su arm. bcic ‘utėlė’ < buc ‘ėriukas; ožiukas’ (Djahukian 1967, 174) ir ide. *bhū̆g̑os m. ‘patinas, ožys’ (Pokorny 1959, 174; Mallory, Adams 1997, 229), taip pat su jazgulamų vazák ‘smulkus juodas šokinėjantis vabzdys’: vaz f. ‘ožys, ožka’ (Rastorgueva, Edelman 2003, 194); šugnų vazič f. ‘žiogas’ (Zarubin 1960, 252): vaz m. ‘ožys’, vāz f. ‘ožka’ (Morgenstierne 1974, 87). Šie Pamyro žodžiai kilę iš ir. *būźa- m. ‘ožys’ ir *bū̆źā- m. ‘ožka’, plg. arm. buc ‘ėriukas; ožiukas’, Av. būza- m. ‘ožys’ (Bartholomae 1904, 969), n. persų buz ‘ožys, ožka’ (Bodrogligeti 1971, 122), chotano sakų buysa- ‘ožys; ožka’ (Bailey 1979, 297), chorezmo ‘βz [əβza] f. ‘ožka’ (<*bǔźā-), puštūnų wuz, wz, uz m. ‘ožys’ (Morgenstierne 1927, 94; 2003, 94), osetų boʒ ‘ožys; ožka’ (Abaev 1959, 264) ir kt. panašios reikšmės žodžiai. Iranėnų forma *buźya- formaliai atitinka bl. *bužjas m. ‘vabzdys, ypač utėlė’, o ir. *bū̆źā- f. ‘ožka’ laikytinas la. bū̆za f. ‘utėlė’ atitikmeniu. Matyti bl. ir ir. formų fonologinis giminingumas, tačiau jų semantinės sąsajos ne tokios akivaizdžios. Daugelio ‘utėlės’ pavadinimų semantinę motyvaciją lėmė fiziologinės šių vabzdžių ypatybės – tai maži, lyg ožiukai šokinėjantys vabzdžiai, plg. Janźen (1938, 29). Tokia pat yra ir šio vabzdžio rytų bl., įskaitant ir lietuvių, pavadinimų semantinė raida. Įvykę semantiniai pakitimai gali būti rekonstruojami taip: ‘ožys, ožka’ (ankst. ide.) > ‘šokinėjantis ožiukas’ (ide.) > ‘šokinėjantis vabzdys’ (vėlyvas ide. ar poide. procesas, paliudytas iranėnų, armėnų, rytų baltų kalbose) > ‘utėlė’ (arm., rytų bl.) > ‘bet koks vabzdys’ (tik lie.). Labai tikėtina, kad minėti la. ir lie. pavadinimai yra ide. žodžio, reiškusio ‘ožka’ (ide. *bhū̆g̑ā f. > la. bū̆za f. ‘utėlė’; *bhug̑os m. ‘ožys’, *bhug̑ā f. ‘ožka’ ir iš jų kilusių būdvardinių vedinių) atspindžiai. Tiksliau, tai antrinės jų formos (plg. lie. bužỹs ‘vabzdys, vabalas; utėlė’ ir la. buzis m. ‘utėlė’).

Šaltinis:

Witczak 2011, 79–83