Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: ugnis, gaidra, matikas.

Rezultatai

Antraštė:: ugnìs, -iẽs
Straipsnelis:: žr. anglis
Šaltinis:: Eckert 1979, 18

Antraštė:: úgnis
Straipsnelis:: Rytų baltų pavadinimas: lie. ugni̇̀s, -iẽs, la. uguns (< *ugn̥s < *ugnis). Ide. kalbose šį kamieną atitinka m.: s. sl. ogonь (le. ogié), s. i. agni̇́ḥ, het. agniš, lo. ignis.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 213

Antraštė:: ugni̇̀s
Straipsnelis:: Esu linkęs kildinti lo. ignis iš *egnis ir manyti, kad lie. ugni̇̀s rodo nulinį šaknies vokalizmo laipsnį (turint galvoje lie. agni̇̀s ‘liepsnojąs, ugningas ir pan’ [‘fiery’]); plg.Vasmer 1955, 252; Fraenkel 1965, 1158–9; Trautmann 1923, 334–5.
Šaltinis:: Birnbaum 1985, 48

Antraštė:: ugni̇̀s
Straipsnelis:: Praslavų kamienas ognь priklausė -ĭ kamieniams: ide. ̥gnís, s. i. agníḥ, lo. ignis, lie. ugni̇̀s. Tačiau s. slavų paminkluose šalia огнь labai dažnai randama огн’ь. S.-kr. kalboje nuosekliai vartojamas minkštasis n: òгань ir kt. Analogiškai slovėnų kalboje: ôgenj, ognjár ir kt.
Šaltinis:: Бернштейн 1974, 256

Antraštė:: ugni̇̀s
Straipsnelis:: Negalima, žinoma, praeiti pro šalį tokių baltų-slavų terminologijos leksinių kalvininkystės izoglosų, kaip […] čekų výheň ‘kalvio ugnis’ – lie. ugni̇̀s ar ùngnis.
Šaltinis:: Откупщиков 1988, 23

Antraštė:: ugnis
Straipsnelis:: Lie. ugnis, la. uguns, s. sl. ognĭ, r. ogon’ ir t. t., lo. ignis, s. i. agni- < ide. *egni-, *ogni- (?). Skirtingai nuo kitos ide. šaknies (*pewōr (?), *pūr, *pun-), šaknis *egni-, *ogni- (?) žymėjo ugnį ne kaip gyvybės neturintį elementą, bet suasmenintą aktyvią ugnį (dažnai ugnies dievą) religiniame kulte. Nors yra ir išimčių.
Šaltinis:: Buck 1949, 71

Antraštė:: ugnìs
Straipsnelis:: Jotvingių ugne ‘ugnis’, plg. lie. ugnìs, trm. ùgnė, la. uguns, bet pr. panno.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 80

Antraštė:: ugnìs
Straipsnelis:: Lie. ugnìs, la. uguns, sl. *ognь ‘ugnis’, Kortlandtas rekonstruoja bl.-sl. *ungnis < n̥gʷnis.
Šaltinis:: Derksen 2002, 10

Antraštė:: ugnìs
Straipsnelis:: Ericas P. Hampas savo tyrinėjime „Lithuanian ugnìs, Slavic ognь“ žodžiams lie. ugnìs ir sl. *ognь gana pamatuotai atstato archetipą bl.-sl. *ungnis, iš kurio disimiliaciškai atsiradęs bl. (*ungnis >) *ugnis ir sl. (*ungnis > *ǫgnь >) *ognь. Šį bl.-sl. *ungnis, kildindamas jį iš ide. *n̥gnis, Hampas toliau sieja su žodžio lie. ang-lìs giminaičiais. Tiesa, reikėtų pridurti, kad Hampo siūlomoji lie. ugnis resp. sl. *ognь etimologija nėra visiškai nauja.
Šaltinis:: Mažiulis 1971, 103

Antraštė:: ugnìs
Straipsnelis:: [Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Lie. ugnìs ‘fire’ < *ungnis < ide. *ngni-.
Šaltinis:: Matasović 2005, 150

Antraštė:: ugnìs
Straipsnelis:: [Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija. Winterio dėsnis neveikė priebalsių grupėje *ngn, pvz.:] lie. ugnìs < *ṇgʷnis (cf. Kortlandt 1979, 60).
Šaltinis:: Kortlandt 2008, 7

Antraštė:: ugnìs
Reikšmė:: ‘žmonių sukurtoji ir globojama „židinio (→ laužo) ugnis“; dangaus sukurtoji ir žmonėms grėsminga „žaibo-griausmo (→ gaisro) ugnis“
Straipsnelis:: Lie. ugnìs, la. *ugnis (> uguns). Šio didžiai archajiško lie. (la.) ugnis kilmę aiškina keletas hipotezių, kurios visos, anot Endzelyno, nebuvo fonetiškai pagrįstos. Populiaresnės yra tokios: „redukcinė“ hipotezė ir „nazalinė“ hipotezė. „Redukcinės“ hipotezės šalininkai žodį ugnìs kildina iš ide. *ognis (: *egnis), remdamiesi prielaida, kad žodžio inicialinis u- esąs iš redukuoto ide. *o-. Šiai hipotezei nepritarė Endzelynas ir jos nerėmė pati lietuvių kalba: niekur kitur neturime balsio lie. u iš ide. *ŏ. Už „redukcinę“ patikimesnė atrodo „nazalinė“ hipotezė, pagal kurią lie. (la.) ugnis, sl. (s. sl.) ognь kildinama iš bl.-sl. *ungnis. Bl.-sl. *ungnis virtimą į bl.-sl. *ugnis > lie. (la.) ugnis reikia laikyti disimiliaciniu, tiksliau, – aliteraciškai disimiliaciniu dėsniu (toliau – AD dėsnis). Šis dėsnis veikė ne tik bl.-sl., bet ir kitų ide. tarmių žodžiuose, pvz.: 1) (ide. *n̥gni- >) in.-ir. *aⁿgnis, kuris dėl AD prarado inicialinio *aⁿ- nazališkumą ir virto į in.-ir. *agnis > s. i. agníḥ ir pan. 2) (ide. *n̥gni-s) italik. *engnis, kuris dėl AD prarado šaknies nazališkumą ir davė lo. *egnis > ignis. 3) iš ide. *km̥tom „šimtas“ atsirado in.-ir. *śaᵐtam, kuris dėl AD prarado šaknies nazališkumą ir vito į ind.-iran. *śatam > s. i. śatám ir pan. 4) iš to paties ide. *km̥tom atsirado bl.-sl. *śimtan // *śumtan; dėl AD praradusio savo nazališkumą, turime tą lytį, kuri davė s. sl. sъto ir pan. Subst. (i-kamienį) ide. *n̥gni- „I ugnis“ (‘žmonių sukurtoji ir globojama „židinio (→ laužo) ugnis“) galima sieti su ablautinę šaknį *ang- turinčiu subst. ide. (irgi i-kamieniu) *ang-li-.
Šaltinis:: Mažiulis 2008b, 431–433

Antraštė:: ugnìs
Straipsnelis:: [Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 28a protoslavų/protobaltų *ognjь/ugni-, br. ohon ̕, vohon ̕, ukr. ogon ̕, lie. ugnìs, la. uguns, narevų ugne.
Šaltinis:: Novotná, Blažek 2007, 335

Antraštė:: ugnìs
Straipsnelis:: [Aiškinant baltų ir slavų leksikos skirtumus aptariamos baltų-slavų-iranėnų kalbų paralelės, kad būtų atkurta substratinė (prabaltiška pagal kilmę) praslavų leksika.] Lie. ugnìs, taip pat agnìs, atitinka prasl. ognъ, o kitas senas prasl. ugnies pavadinimas yra vatra. Jų paraleliškumą patvirtina sr.-kr. огниште ir ва̏триште ʻочагʼ. Kad vatra yra praslaviškas, rodo ir leksemos paplitimas toli nuo balkaniškojo arealo, ypač Dnepro baseino Ukrainoje ir senovės rusų teritorijoje. Prasl. vatra yra sumišusios dvi leksemos: prasl. atriti (su j ar v proteze) ʻзажигатьʼ ir prasl. jętriti (iš jętro ʻвнутренностьʼ) ʻбередить (рану)ʼ. Todėl prasl. (v)atra yra iranietiškojo substrato poveikio rezultatas.
Šaltinis:: Мартынов 1980 (1981), 24–25

Antraštė:: (ugnis)
Straipsnelis:: [Aptariami sanskrito ni kamieno oksitonai.] S. i. agní- < *(H₂)ngʷ-ni-. Ryšys su áṅgāra- suponuoja žodžio pradžios laringalą. Apie ide. formą žr. Kortlandt 1979. Baltų-slavų baritonezė (žr. Illič-Svityč) nėra paaiškinta.
Šaltinis:: Lubotsky 1988, 38