Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kèpti, bėras, -a, došyti, burliūga, kliedėti, dunčikas, guodėti, jėkti, gatvė, išduoti, atgėlos, bambėti, įtampa, ašutas, gavėnas, dievo jautis, baugštas, kančia, apoštolas, arškus, eržti, blevėzga, galąsti, družti, gabšus, telžti, išeiga, klebėti, kėkti, grebėti, įniršti, arbūzas, grabinėti, įgrūsti, gegulė, čiukaras, gleimės, karšinti, bandininkas, drėgti, ankštis, atšaipa, boliškai, gedėti, gumžloti, gyvybė, bezmėnas, jokėtis, aigara, aigaras, grauzdėti, ėnioti, dergėtuvas, draugkeleivis, gylė, šeiva, akėti, gyžus, kirkėti, bráuti, eržilas, kažna, druožti, babras, babrus, babrius, kaužoti, gluosnė, kakarynė, kaimenė, Elksnė, kalmūsas, blaivytis, blaivos, arkligonė, baudžiava, kažkada, grebėstuoti, išdas, baũsti, apgėlinis, bilžinas, gyslė, gramėti, ginčyti, gukčioti, gudnoterė, apgėlai, kamša, įtaikumas, babužys, ėdrauti, grūdė, ašara, drobužis, kabačikas, baužas, giženti, kabėti.

Antraštė:

kèpti

Straipsnelis:

Gr. πέσσω ‘išvirti, prinokinti’ […]. Ide. kalbose matome du veiksmažodžius, padarytus iš *pekʷ-, reiškiančius ‘virti, nokinti’. Šakninis tematinis praes. skr. pácati, s. sl. pęko, lie. su sprogstamųjų inversija kepù, alb. pjek. Italikų-keltų kalbose *pekʷo- yra perėjęs į *kʷekʷō, iš čia lo. coquō, galų pobi. Antra vertus, praes. vedinys *pekʷ-yᵉ/ₒ- skr. žodyje pácyate, gr. πέσσω. Aoristo atitikmuo pasirodo ἔπεψα, lo. coxī ir skr. konjunktyvas aoristas pákṣat. Čia gretinamos formos gali būti paralelinės darybos: veiksmažodinis būdvardis πεπτός ‘prinokęs’ = lo. coctus, galų poeth ‘šiltas’, lie. keptas. Veiksmo pavadinimas πέψις = skr. pakti-, pákti- f. ‘kepimas’. Šiaip ar taip yra aišku, kad πέπτρια neturi tiesioginio ryšio su lo. coctor (ir dēcoctor) arba skr. paktár- m. Gr. kalboje yra giminiškas πέπων [...]. Dar plg. Pokorny IEW, 798; Ernout-Meillet, žr. coquō; Mayrhofer EWA, žr. pácati.

Šaltinis:

Chantraine DEG III, 890

Antraštė:

kèpti

Straipsnelis:

B. Jēgeris neginčijamai įrodė porų – lie. kèpti, la. cept ‘spirginti, čirškinti’ ir lie. kèpti, la. ķept ‘klijuotis, lipti’ – tarpusavio ryšį ir paneigė nepagrįstą hipotezę, kad la. ķept – lituanizmas (žr.: B. Jēgers, Über das gegenseitige Verhältnis von lit. kèpti, lett. cept ‘backen, braten’ und lit. kèpti, lett. ķept ‘kleben’, Årsbok 1957/1958 utgiven av seminarierna för slaviska språk vid Lunds Universitet, Lund, 1961, 127–131).

Šaltinis:

Топоров 1963d, 257

Antraštė:

kèpti

Reikšmė:

[vok.] braten

Straipsnelis:

Dėl pr. g- vietoje laukiamo k-, plg. […] pagaptis E 362 ‘iešmas’ (< *pa-kep-tis) : lie. kèpti ‘braten’ (gr. πέψις f. ‘kepti, virti, [vok.] Kochen, Backen’, s. bažn. sl. pečь ‘krosnis, [vok.] Ofen’).

Šaltinis:

Smoczyński 1989b, 308

Antraštė:

kèpti

Straipsnelis:

[Kalbama apie garsų kaitą, pvz., lo. barba ‘barzda’ vietoj *farba, arm. žo-oyž ‘kantrybė’ < *z-oyž ir pan.] Ide. lūpiniai ir lūpiniai gomuriniai garsai dažnai abipusiai susiję ir sukelia vieni kitų pakitimus, kaip kad ką tik minėjau: plg. tik lie. kepù, bet *pèktas ‘keptas, [ang.] baked’.

Šaltinis:

Hoenigswald 1973, 326

Antraštė:

kèpti

Straipsnelis:

Maisto gaminimui slavai turi *pekǫ, peku (plg. lo. coquo < *peqᵘ̯-ō), bet lie. kepù [130]. Indoeuropiečių kalbose esama slaptos (tabuistinės) moterų kalbos reliktų. Juos gal galima įžiūrėti ir su moteriška namų apyvoka susijusiuose žodžiuose, kurių šaknyse sukeista priebalsių tvarka (panašiai dabartiniame pranc. mokinių žargone): *dheigh- v. ‘maišyti tešlą, molį’ (go. daigs ‘tešla’) slavų kalbose pakeista į *gheidh- (zьd- ‘siena’, ‘lipinti iš molio’). Lenkiant daiktą galima jį perlaužti; ir kalbinis prietaringumas reikalauja metatezės *bheug(h)- – s. v. a. biugo ‘išlenkimas’, bet kituose germ. dialektuose esama lyties *gheub(h)- – kaip ir r. гибать, гнуть.

Šaltinis:

Кноблох 1985 (1988), 126–131

Antraštė:

kèpti

Straipsnelis:

Pr. kalbos rašto paminkluose skardūs ir duslūs priebalsiai yra painiojami, plg. pr. girmis E 786 ‘sliekas’ : lie. kirmìs ‘t. p.’ [ir kt. pvz.]. Siūlome, remiantis girmis=/kirmis/, ir pr. pagaptis E 326 ‘iešmas mėsai kepti, Bratspieß’ skaityti [pakæptis]=/pakeptis/, nes tada pr. leksema būtų pamatuota bl. *kep- ‘(ap)kepti’ (lie. kepù, kèpti, la. cepu, cept); bl. *kep- – tai pirmykščio *pek- (ide. *pekᵘ̯-) metatezė (plg. s. sl. pekǫ, pešti ‘kepti, πεσσειν’). Komponentą <gap> perteikiame <kæp>, nes baltų kalbos neteikia duomenų skaityti kaip [kap] (lie., la. kalbos liudija, kad veiksmažodžio *kep- ‘kepti’ šaknis neturi nei o-vokalizmo (*kap-), nei nulinio šaknies vokalizmo laipsnio *kip-) [32]; be to, įdėmiai peržvelgus Elbingo žodynėlio leksemas, kuriose vartojama grafema <a>, aiškiai matyti, kad dažniausiai ji perteikia priešakinės eilės etimologinį balsį *ĕ [smulkesnė argumentacija pateikta tekste; 33 ... 35]. Savo daryba pr. /pakeptis/ yra abstraktus daiktavardis, -ti- vedinys, besiremiąs veiksmažodžiu pàkepu, pakèpti ‘pašauti krosnis, įtaisyti, įdėti kepimui’. Etimologinė pr. žodžio reikšmė buvo nomen actionis, tačiau kadangi pr. pagaptis reiškia ‘iešmas’ (t. y. ‘įtaisas, rakandas, kuris vartojamas kepant’), tai manykime pirmykštį veiksmo pavadinimą (‘kepimas’) buvus sukonkretintą. Pateiktas aiškinimas atmeta iki šiol gyvavusį siūlymą pr. pagaptis sieti su lie. gabenù, gabènti (taip – Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmäler, 1910, 387; Mažiulis 1981, 29, 105 pastaba), nes pastarasis buvęs nepatikimas dėl semantikos.

Šaltinis:

Смочиньский 1987 (1989), 31–36

Antraštė:

kèpti

Reikšmė:

to bake

Straipsnelis:

žr. gulti

Šaltinis:

Robinson 1983, 248

Antraštė:

kė̃pti

Straipsnelis:

žr. kuopa

Šaltinis:

Karaliūnas 1969

Antraštė:

kepti

Straipsnelis:

La. pasienio trm. k̡eptiês, kartais vartojamas vietoj ceptiês, yra skolinys iš lie. kèpti.

Šaltinis:

Brencė 1970, 50

Antraštė:

kèpti

Straipsnelis:

[Baltų kalbos yra gan neseniai paliudytos. Dėl to jose yra nemažai nekontroliuojamų fonologinių pakitimų atvejų. Metatezė:] Lie. kèpti ‘backen, braten’, la. cept < ide. *pekʷ-.

Šaltinis:

Klingenschmitt 2008, 408

Antraštė:

kepti

Reikšmė:

backen

Straipsnelis:

R. Eckertas savo monografijoje „Studien zur Sprache der lettischen Volkslieder“, aptardamas lie. kepti kilmę (p. 206), teigia: „Die Verben für ‘backen’ om Baltischen und Slawischen gehen über Metathese auf eine Grundforme zurück: lie. kepù, kèpti und lett. cepu, cept ‘backen’ werden auf eine Vorform *peko zurückgeführt“. Nei lietuvių, nei latvių es. l. formos galūnė -u negali būti kilusi iš *-o, ji tik iš *-ō. Teigiama, kad sl. *peko (t. y. *pekō) neišvengė metatezės. Tikiuosi, kad tai tik lapsus linguae.

Šaltinis:

Rosinas 2007, 306

Antraštė:

kèpti

Straipsnelis:

Straipsnyje aptariami baltiškieji skoliniai pietų Estijos šnektose. Es. käblik ‘ceplītis (Troglodytes troglodytes)’ < bl. *kep/l/īt-: la. ceplītis, ceplis, (pa)ceplītis, paceplīte, pacepliņš ‘Zaunkönig, Schneekönig’, plg. ir la. ceplis ‘der Backhofen; der Ofen in der Getreidedarre’, ceplītis ‘der kleine Ofen zur Beleuchtung in der Dreschtenne’, paceplis ‘der Raum unter od. an dem ceplis’, žr. Mǖlenbacha LVV I, 373; Mǖlenbacha LVV III, 11; Fraenkel LEW I, 241: kèpti; Vaba L., Käblik on ahjulind!, KK 1992, VIII, 459–462.

Šaltinis:

Vaba 1996, 9