Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: akìs, kabė, vėtra, eigà.

Rezultatai

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: Prie akìs yra pateikta daugybė kitų kalbų bendrašaknių žodžių, bet neaptarti jų struktūriniai ryšiai. Tam, kuris nežino – iš šio žodžio menka nauda, o tam kuris ką nors žino, nėra jokios naudos, – ir vieno, ir kito neįtikins Fraenkelio tvirtinimas, kad s. ang. éawis ‘matomas, regimas’gali būti nepaliudytas kaip ankstesnis. Nors ir nepatikima, bet dažnai yra taip.
Šaltinis:: Belardi 1958, 208

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: Daugiausia žodžių, žyminčių sąvoką ‘akis’, priklauso grupei žodžių, paveldėtų iš ide. prokalbės, kiti žodžiai siejami su tokiomis sąvokomis: ‘matyti’, ‘žiūrėti’, ‘saulė?’, ‘šviesa’ ir t.t. Lie. akis, la. acs, s. sl. oko [ir kt. sl.], go. augō, lo. oculus, skr. akṣi, arm. akn ir t.t. < ide. *okʷ-.
Šaltinis:: Buck 1949, 225

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: Alb. sy m. ‘akis’. Šio žodžio kilmė yra ginčytina. Dėl fonetikos jis nėra lygintinas nei su sl. sinǫti ‘spindėti, žibėti’, go. skeinan, vok. scheinen (taip mano G. Meyeris, Brugmannas, H. Hirtas), nei su lie. akìs, sl. oči ir t.t. (tai mano Pedersenas ir daugelis kitų mokslininkų), nei su go. ƕeits ‘baltas’, lie. szvîdus ‘spindįs, žėrįs’, s. i. çvindate ‘spindi’ (taip mano O. Wiedemannas). Atspindintis *syn iš pamatinės formos *sūn, šis žodis priartėja prie saulės pavadinimo germanų kalbose: gotų sunno ir sunnin, s. v. a. sunna iki šiol lyginamas su iranėnų: av. xvang ‘saulė’, xvanvant. Dėl semantinės raidos gretintinas su s. air. sūil ‘akis’, lo. sol, gr. ἥλιος, [gotų sauil, lie. sáulė] ir t.t. Žodžio fonetika (pirminis s prieš u atspindimas s) nėra be paralelių. Čia iškyla būtinybė peržiūrėti reliatyvias teorijas dėl s traktavimo albanų kalboje.
Šaltinis:: Çabej 1965d, 62–64 (70)

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: Pr.agins E 80 ‘akis’. Prieb. g taisytinas į k [169], (plg. lie. akìs, la. acs, s. sl. -OKO, ОЧИ, gr. ὄσσε, lo. oculus, arm. akn ir kt. bei pr. nom. pl. ackis 53₁₄). Pr. leksemos agins ir ausins E 83 ‘ausis’, kurios stebina savo galūnėmis, ko gero yra, J. Mikkolos (Baltisches und slavisches, 1903, 7) nuomone (aš sutinku su juo), dgs. galininkai. Bernekeris (Die preußische Sprache, Starßburg, 1896, 267) ir K. Būga, (Kalbos dalykai, Kaunas, 1910, 49) minėtuosius pr. žodžius taiso į agnis < *aknis resp. ausnis, bet giminiškose kalbose siūlomos formos neužfiksuotos.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 169–170

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą ir, antra, naujus (bendrabaltiškus bei atskiros kalbos) elementus, atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Lie. akìs, la. acs, pr. ackis, kaip ir sl. oko, očese, dual. oči, lo. oc-ulus, gr. du. ὄσσε yra pirminio ide. daiktavardžio *okᵘ̯- vediniai, gr. ὀφ, ὀπ-ός.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 221

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: Toch. A ak, B ek ‘akis, Auge’ aiškiai atitinka lo. oculus, gr. ὄψομαι ‘aš mačiau’ ὄμμα < ὀπμα ‘akis’, ὄσσε < *ὀκi̯-ε ‘dvi akys’ [485] ir t.t., kurie visi suponuoja ide. oqᵘ̯-. Pastarąją taip pat turi ir toch. A açäṃ, B eç(a)ne, kurios yra A ak, B ek nom.-acc. dualis, o B eçaiñ yra B ek nom. pl. Tas pats ide. *oqᵘ̯- figūruoja ir B yneç ‘akivaizdus, offenbar, leibhaltig’, skaidomame į yn ‘į’ ir eç ‘akis’ (pažodžiui ‘akyse’), kuris buvo pasiskolintas iš A dialekto. Toch. A ak, B ek formos yra bevardės giminės. Vadinasi, nereikia paisyti kokios nors pirminės formos (kurios ō, o ne ā vokalizmas turėtų būti laikomas įprastu). A ak, B ek < ide. *oqᵘ̯-. Kiekvienu atveju toch. A açäṃ, B eç(a)ne reikia tiesiogiai kildinti iš ide. *oqᵘ̯-e(n)- (*-e = gr. ε žodyje ὄσσε, plg. Pedersen, Tocharisch vom Gesichtspunkt, Kopenhagen, 1941, 74), tuo tarpu B žodžio eçaiñ ç, atrodo, pasiskolintas iš B eç(a)ne. Dėl B yneç > A yneç – čia -eç remiasi senąja dviskaitos forma *oqᵘ̯ī-, kurią randame lie. akì, s. sl. oči, arm. ač̣-kʿ (pl.), gr. ὄσσε. Lane'as nemini A açäṃ, B eç(a)ne, B eçaiñ, B yneç formų.
Šaltinis:: Windekens 1969, 485–486

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: Toch. AB yneç, prev.-adv. ‘aiškiai, akivaizdžiai, ryškiai, asmeniškai’ su būdvardžio vediniu A yneçi, B yneçaññe. Šis žodis susideda iš intensyvinio priešdėlio yn- ir *eç = B ek ‘akis’. Vadinasi, pirminę jo reikšmę reikia rekonstruoti kaip ‘į akį, akyje’ (Lévi, Fragmente, 1933, 160; atsargiai) arba ‘į akis, akyse’ (Pedersen, Tocharisch vom Gesichtspunkt, Kopenhagen, 1941, 74). Kadangi *eç visiškai pasidaro aiškus tik ide. dviskaitos formos *oqᵘ̯-ī, kurią rekonstruojame iš lie. akì, s. sl. oči, arm. ač̣-k‘ (pl.), gr. ὄσσε (Windekens, Orbis 1969, XVIII (2), 485tt.), tai pirmenybę reikia atiduoti ‘(abejose) akyse’. A yneç aiškiai yra skolinys iš B (W. Krause–W. Thomas, Tocharisches Elementarbuch I, Heidelberg, 1960, 55).
Šaltinis:: Windekens 1976, 600

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: Het. šakuu̯a ‘akys’ atitinka luvių tau̯i ‘akis’ (luv. *-k- > *-h- > ø). Be to, luvių kalba specifiškai atspindi tą ide. fonemą, kuri kaip prieb. š fiksuojama žodžio pradžioje (het. šakuu̯ai – ‘matyti’, go. saiƕan, s. isl. sjá ‘matyti’, s. v. a. sehan, s. ang. sēon, s. fryzų siā, v. air. ar-secha ‘jis privalo jus matyti’, het. šakuišk- ‘žiūrėti’, alb. shoh ‘matau’) arba kaip ø- (pradžios nulis) kitų kalbų žodžiuose: lo. oculis, lie. akìs greta het. šakuu̯a ‘akys’. Dažniausiai žodžio pradžios š- aptinkame vien het. kalboje, tuo tarpu kitose ide. kalbose tėra ø-, plg. het. šankui- ‘nagas’, lo. unguis. Dėl het. -š-: luv. -t- plg. luv. ḫuitu̯ali- ‘gyvas’ : het. ḫuišu̯ant-.
Šaltinis:: Иванов 1979 (1981), 138

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: Bendra ide. izoglosa: arm. akn ‘akis’ […], lie. akìs, s. č. *akì, prasl. *oko, s. č. oči, gr. ὄσσε, lo. oculus ir kt. […]. Nustatoma armėnų, baltų, slavų ir graikų kalbų izoglosa.
Šaltinis:: Сараджева 1987, 24

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: Pr. žodį agins ‘akis’ reikėtų laikyti – akins; skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių kaita yra žinoma ir kituose pr. tekstuose, dar galėję turėti įtakos vokiškos formos su g (plg. v. vok. Auge, s. v. a. ouga, v. v. a. ouge ir t.t. – iš bendros vok. *augō/n/). Taigi agins – taip pat kaip ir ackins K III 29₃₁, 59₃₃). Artimiausios paralelės: lie. akìs, la. acs, sl. oko, toch. A ak, toch. B ek ir toliau – lo. oculus, alb. sy, s. air. enech, s. i. ákṣi ir kt. Baltiškų žodžių darybinė struktūra akivaizdesnė įskaitant tokius darinius kaip lie. àkti, akýti, ãkas, akà, la. aka, akacis, akate (plg. lie. aketė̃, eketė̃), sl. oko.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 58

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: žr. aklas
Šaltinis:: Endzelīns DI III (1), 492–493

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: Kaip ir lie. akìs, la. acs, pr. ackis tikrai yra kilęs iš bl. *akìs, šis i-kamienis f. daiktavardis veikiausiai kilęs iš šakninio vardažodžio nom. /acc. du. ide. *okᵘ̯ī́ ‘(abi) akys’, kurio tiksli garsinė tąsa yra lie. akì ir s. bažn. sl. ači ‘t. p.’, taip pat plg. s. i. akṣī́ ‘t. p.’.
Šaltinis:: Euler 1983, 33

Antraštė:: akis
Straipsnelis:: [Bendraide. žodis –] arm. ank., gen. akan, pl. ač̣kʿ ‘akis’. [Lit.:] Hübschmann, Armenische Grammatik, I, 1897, 413t., IF 1896, IV, 112tt., Meillet, Esquisse d’une grammaire comparée de l’Armenien classique, Wien, 1936², 146, BSL 1926, XXVI, 16; […] Walde Pokorny I, 196tt., Walde Hofmann II, 201 […]. Kaip ištyrė Meillet’as, k žodyje akn veikiausiai yra ide. ekspresyviosios geminatos reliktas, panaši geminata yra gr. ὄκκοω· ὀφθαλμόν. Hesiodo ir lesb. ὄππατα […]. […] [21] Pl. formoje ač̣kʿ taip pat yra kai kas sena: reguliarusis arm. daugiskaitos sufiksas -kʿ yra kilęs iš dualio, kurį atitinka gr. ὄσσε, lie. akì, s. bažn. sl. oči. Taigi čia yra senas arm., gr., bl., sl. veldinys, o arm. kalbos forma iš visų šių kalbų yra seniausia […]; lygiai taip pat ir ak-n liudija arm. kalbos konservatyvumą, [-n – heteroklitinės paradigmos liekana, plg. s. i. akṣi, gen. akṣṇáḥ].
Šaltinis:: Solta 1960, 20t.

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: [Autorius rekonstruoja du. formą *h₃(e)kᵘ̯-iH : gr. ὄσσ(ε), arm. ač̣(kʿ), sl. oči, lie. akì.]
Šaltinis:: Nussbaum 1986, 204

Antraštė:: akis
Straipsnelis:: Siūloma pr. Elbingo žodynėlio accodis ‘rochloch’ (Nr. 214) interpretuoti ne kaip *atkōdis (Endzelīns), o kaip akutis (dėl fonemos u žymėjimo raide o plg. prosnan ‘face’ ir lie. prusnà ‘snout’). Tai būtų žodžio ackis ‘eye’ deminutyvas. Dėl darybos plg. sl. okъno ‘window’, ang. window < s. š. germ. vindauga < vindr ‘wind’ + auga ‘eye’.
Šaltinis:: Schmalstieg 1969, 166

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: Jotvingių augi ‘akys’, plg. lie. ãkys, la. acis, pr. ackis. Jotvingių augi gali būti germanizmas, plg. vok. Augen.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 70

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: Lie. akìs (dual. akì), la. acs, pr. ackis, ackins. Etimologiškai giminingi: lo. oculus, gr. óktallos, s. sl. dual. n. oči, gr. dual. n. ósse, s. i. ákṣi ‘akis’, av. dual. aši ‘abi akys’, arm. akn, gr. õpa ‘akis į akį’, ophthalmós, go. augo, s. sl. oko, toch. A ak, toch. B ek ‘akis’. Ide. *okʷ- ‘matyti; akis’.
Šaltinis:: Steinbergs 1996–1997, 22

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: Pr. accodis ‘rochloch, hole in the wall for the elimination of smoke’ galima fonemizuoti kaip /akutis/ ar /akutas/. Dėl <cc>, plg. pr. Yccroy ‘Wade, calf (of the leg)’, *ikrāi (ir kt. pvz.); dėl <co>, plg. pr. Pocorto ‘Swelle, threshold’, *pakurtā (ir kt. pvz.); dėl <d>, plg. pr. agins ‘ouge, eye’, *akins (ir kt. pvz.); -is dažnai žymi *-as Elbingo žodynėlyje, plg. dagis ‘summer’, *dagas.
Šaltinis:: Schmalstieg 2001a, 19–22

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: Mažiulis taiso pr. accodis ‘rochloch (Rauchloch), smoke hole’ į *atkadīs arba *atkadⁱs (< būdv. *atkada-, iš veiksmažodinės šaknies *at-ked-, plg. lie. kedė́ti ‘to get worn out’, kedénti ‘to pull wool before carding’). Šis paaiškinimas, nors ir visai įmanomas, reikalauja taip pat daug prielaidų kaip ir pr. accodis taisymas į *akutis, deminutyvas iš ackis ‘akis’ (W. R. Schmalstieg, Baltistica V, 1969, p. 166; dėl semantikos plg. r. okno ‘langas’ : oko ‘akis’). Negalima teigti, kad vienas paaiškinimas yra geresnis už kitą.
Šaltinis:: Schmalstieg 1991 (1992), 71

Antraštė:: akìs
Straipsnelis:: [Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 25 protoslavų/protobaltų *oko/aki-, br. voka, oko, ukr. oko, lie. akìs, la. acs, pr. ackis.
Šaltinis:: Novotná, Blažek 2007, 334

Antraštė:: akìs
Reikšmė:: eye
Straipsnelis:: žr. eketė
Šaltinis:: Derksen 2002a, 5–6

Antraštė:: ãkys
Straipsnelis:: Paveldėtuose žodžiuose latvių kalboje gomuriniai sprogstamieji priebalsiai virtę dantinėmis afrikatomis, pvz.: la. acis : lie. ãkys : pr. ackis […].
Šaltinis:: Steinbergs 1982, 398