Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
valgýti
Straipsnelis:
žr. ėsti
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 235
Antraštė:
válgyti
Straipsnelis:
Remdamiesi rytų sl. trm. волога ‘minkštas, riebus (retsykiais skystas) maistas, pavilga, prieskonis, Zukost, Beikost’ (trm. dar ir kitos reikšmės: ‘drėgmė, vanduo, riebalai, lašiniai’ [ir kt.]) norėtume parodyti kai kuriuos būdus semantikos pokyčiams analizuoti [240]… [241]. Rytų sl. волога atitinka slov. vlága ‘drėgmė, šiltas lietus, sriuba, sultinys’ bei bl. kalbų duomenys: lie. val̃gis, trm. valgà ‘maistas’, valgýti, pavalgà ‘maistas’, pavilgà ‘riebalai, lašiniai [ir kt.]’, la. pavalgs ‘pavilga, prieskonis’, pr. walge ‘esset’ (plačiau žr.: Eckert R., Eine bl.-sl. semant. Sonderübereinstimmung.–Ponto Baltica, II, Firenze. 1984). Turėdami omenyje prasl. *volga ‘drėgmė’ (plg. s. sl. ВЛАГА, č. vláha, ž.-luž. vłoha) bei lie. vi̇̀lgti ‘šlapti’, vi̇̀lgšnas ‘drėgnas’, la. vil̂gt ‘sudrėkti’, val̂gums, valgme ‘šlapuma’, pr. welgen ‘Schnupfen’ manome, kad semantika kitusi šitaip: ‘drėgmė, kas nors šlapias’ → ‘skystas, minkštas (riebus) maistas’ → ‘maistas, maisto produktai (bendrai)’. Be to, nustatėm išskirtinį bl. ir sl. kalbų semantikos atitikimą, plg. lie. trm. valgà : prasl. *volga; lie. valgýti : r. trm. воложить.
Šaltinis:
Эккерт 1984 (1986), 240–242
Antraštė:
válgyti
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžti, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Ėsti, valgyti. Lietuvių kalboje valgymo veiksmas yra nusakomas veiksmažodžiu válgyti, válgau, válgiau. Jis susijęs su lie. vi̇̀lgti, vi̇̀lgstu, vi̇̀lgau ‘drėkti’, vi̇̀lgyti, vi̇̀lgau, vi̇̀lgiau ‘drėkinti, šlapinti’, plg. giminišką le. wilgnąć, wilżyć, s. sl. vlaga ‘drėgmė, augalų sultys’, s. r. vologa ‘sriuba, patiekalas’ (ide. *u̯elg- su el : ol : l̥ apofonija).
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 235
Antraštė:
valgyti
Straipsnelis:
Daugelyje ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką ‘valgyti’, yra paveldėti iš ide. prokalbės (< ide. *ed-, nemaža šių žodžių vartojami tik kalbant apie gyvulius arba vulgariai apie žmogų. Žodžius < ide. *ed- išstūmė žodžiai ‘valgyti’, kilę iš žodžių, žyminčių sąvokas ‘ryti’, ‘kramtyti’, ‘graužti’, ‘valgis’, ‘maistas’ ir t. t. Lie. valgyti (pakeitęs ėsti) : valgis. Plg. go. matjan (dažniau vartojamas negu itan) : mats ‘valgis, maistas’.
Šaltinis:
Buck 1949, 328
Antraštė:
válgyti
Straipsnelis:
[Pateikiu pamarėnų (tiksliau pagal Lorenco skirstymą – slovėnų, kašubų, saborų), kitų sl. kalbų ir bl. atitikmenis:] 14) Pamar. vwłžəc ‘drėkinti, šlapinti, vilgyti’ (be to, č., s-kr., bulg., mak.; rytų sl. lytys) ← prasl. *volg-i-ti ~ lie. válgyti ‘essen’ ← bl.-sl. °valg-ī-tei ‘drėkinti, vilgyti; šlapias, drėgnas’ [193]. Šitas v. remiasi ide. pamatiniu šaknies laipsniu u̯ōlg- ‘drėgnas, šlapias’, kai tuo tarpu le. wilżyć ‘vilgyti’ bei lie. vi̇̀lgyti ‘t. p.’ kilę iš ide. redukuoto laipsnio.
Šaltinis:
Hinze 1984b, 193–194
Antraštė:
válgyti
Straipsnelis:
F. P. Filinas [1972, 567] nurodo naują prasl. *volga ‘drėgmė’ reikšmę rusiškajame (iš esmės šiaurės ir šiaurvakarių šnektose) волога ‘valgio rūšis (skystas valgis, viralas, taukai, riebalai ir pan.)’ iš vienos pusės ir lie. válgyti, pavalgà ‘uždaras’, ‘užkanda’, apie juos rašydamas: „jeigu tai ne paralelus semantinis vystymasis, tai galima būtų manyti, kad волога ‘valgis’ atsirado tose rytų sl. gentyse, kurios, traukdamosi į šiaurę, asimiliavo senuosius baltų gyventojus Aukštutinėje Padnieprėje“. Tačiau ar negalima būtų iškelti klausimą dėl zoninės baltų-šiaurės slavų semantinės inovacijos?
Šaltinis:
Непокупный 1976, 55
Antraštė:
válgyti
Straipsnelis:
Pr. walge (sudaryta forma) Gr. 15 ‘esset’ : lie. valgyti, la. paval̂ga, valgs ‘drėgnas, feucht’, r. волога ‘skystis, skystumas; ištirpę riebalai garnyrui, užkandžiui’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 306.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 333
Antraštė:
válgyti
Straipsnelis:
[struktūra] UeRT. Neaiškus, ide. amžius lyčių vlačiti ‘vilkti’ (iterat. iš vlěšti, vlěčetъ, lie. vil̃kti, vel̃ka) ir povraziti (iter. iš po-vrěsti, -vrъzetъ) ‘rišti, sutvirtinti’ (lie. varžýti iš ver̃žti ‘rišti’) nenustatomas, lo. urgeō ‘tvirtai spaudžiu’ yra dviprasmiškas. Didelis semantinis lyčių lie. válgyti ‘essen, fressen’, s. sl. vlaga ‘drėgmė’, r. vológa ‘skystas valgis’ diferencijavimas rodo didelį o- formos amžių (bl.-sl. *vālg- iš ide. *u̯olg- su neasp. *g ištęsimu pagal Winter'io dėsnį, plg. s. v. a. welc ‘drėgnas’, Pokorny IEW 1145 t.).
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 164
Antraštė:
válgyti
Straipsnelis:
Pr. wolgeit GrG 36 ‘valgyti’ : lie. válgyti ‘t. p.’ [manymas dėl 2. Pl. Imperat. Mažiulis 1981, p. 53 yra nereikalingas]
Šaltinis:
Smoczyński 1989b, 317
Antraštė:
valgyti
Reikšmė:
essen
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariama etimologinė informacija, kurią pateikia K. Fiurekeris antrajame Latvių-vokiečių žodyno rankraštyje (17 a. 2-oji pusė).] Keli la. k. žodžiai Fiurekerio laikomi lituanizmais (vartojamos santrumpos lith., Litaw., Litthu., Lithu.). La. pavalgs ‘Zugemüse zum brod’ laikomas skoliniu iš walgiht ‘essen’. Taičiau ME III, 132 teigiama, kad minėtieji bl. k. žodžiai yra bendros kilmės.
Šaltinis:
Trumpa 2008, 142–143

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas